Vytautas Sinica. Svarbiausias metų politinis įvykis

Ne karas Artimuosiuose Rytuose, ne NATO viršūnių susitikimas ir ne joks įstatymas, kurį priėmė šis Seimas, yra svarbiausias šių metų politinis įvykis.

Palyginti tyliai įvyko tikras politinis žemės drebėjimas, sutrupinęs demokratinės Lietuvos politinės sistemos pamatus. Tai balandžio 17 dienos Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas dėl partnerystės įteisinimo. Minimu nutarimu Konstitucinis Teismas peržengė visas ligšiolines savo galių ir kompetencijų ribas. Jis drįso ne tik pasakyti, jog partnerystės neįsigaliojimas jau ketvirtį amžiaus prieštarauja Konstitucijai. Kartu jis pasakė, kad šio prieštaravimo negalima spręsti tiesiog ištrinant partnerystę iš Civilinio kodekso.Taip pat, kad negalima to spręsti kitais jau viešai svarstytais būdais. Išvardytas visas sąrašas kelių, kurių negalima rinktis įstatymo leidėjui. Dar daugiau, nurodyta, kad kol Seimas įvykdys pareigą įteisinti partnerystę, šis institutas esą jau galioja be jokio tą reguliuojančio įstatymo. Todėl žmonės viešai pakviesti eiti į teismus ir reikalauti registruoti jų partnerystes be jokio įstatymo. Pagaliau Teismas pasakė, kad Seimas negali imtis nieko, kuo būtų mėginama įveikti šį visas ribas peržengiantį nutarimą. Ir visai pabaigai, jis pareiškė, kad visuomenės nuostatos ir stereotipai negali būti pagrindu įstatymo leidėjo sprendimams. Tai tiesioginis demokratijos esmės paneigimas.

Konstitucinis Teismas čia tęsia seną tradiciją aiškinti tai, ko Konstitucijoje apskritai nėra. Konstitucijoje, deja, nėra aiškiai apibrėžta šeima (apibrėžta tik santuoka). Tačiau Konstitucijoje apskritai neminima partnerystės sąvoka. Juo labiau nė žodžio nesakoma apie tos pačios lyties partnerystę. Bet Konstitucinis Teismas pasiremia „bendraisiais principais“, tarptautinių teismų sprendimais ir „socialine tikrove“ ir atranda, kad vienalytės partnerystės nebuvimas prieštarauja Konstitucijai.

Per praėjusį dešimtmetį, ypač Teismui vadovaujant Dainiui Žalimui, rėmimasis šiais itin abejotinais ir netinkamais šaltiniais tapo įprasta Teismo praktika. Ironiška, jog balandžio 17 nutarimu Konstitucinis Teismas tiesiogiai prieštarauja ir ankstesniems savo paties sprendimams.

Visu tuo nutarta ne tik dėl partnerystės. Šeimos samprata yra svarbus principinis tautos gyvenimo klausimas, vienareikšmiškai aukščiausio konstitucinio lygmens. Mažai yra kas svarbesnio. Bet net ir tiems, kam šeimos sampratos klausimas nesvarbus, turėtų suvokti gilesnes pasekmes. KT nutarimas perbraižė visus galios santykius Lietuvos politinėje sistemoje. Konstitucinis Teismas savo nutarimu iškėlė save aukščiau Seimo, Konstitucijos ir net pačios politinės Tautos. Kaip niekada anksčiau vulgariai ir grubiai pasakyta, kad nei Tauta, nei Seimas negali spręsti, kas gera ir teisinga Lietuvoje. Tai tiesiogiai liečia kiekvieną iš mūsų kaip visateisį pilietį, jeigu tas piliečio statusas mums apskritai svarbus.

Šis sprendimas neatpažįstamai keičia mūsų politinį gyvenimą ir įtvirtina pačias ydingiausias ligšiolines Lietuvos praktikas. To svarbą sunku išmatuoti, bet neįmanoma pervertinti.

Ką daryti?

Lietuvos visuomenė ir Lietuvos politikai tos svarbos kol kas neįvertino. Žemės drebėjimas praėjo tyliai, lyg niekas nebūtų sugriuvę. Tačiau KT nutarimas jau turi aiškias pasekmes. Žmonės kreipiasi į teismus dėl sprendimų (partnerystės registravimo), kuriems priimti nėra jokio galiojančios įstatymo.

Net 51 Seimo narys inicijuoja pataisas, tačiau jos net neteikiamos balsavimui, nes pagal naująjį KT nutarimą jos jau pripažįstamos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Veikiant įprastu režimu Seimas visiškai paralyžiuotas. Tačiau jis gali ir, panašu, privalo veikti nebe įprastu režimu. Jis turi ieškoti priemonių atsiimti savo teisėtas ir būtinas galias. Per Seimą ir tik per jį savo galias susigrąžintų ir Tauta. Sprendžiant principinį galių klausimą yra būtinos pataisos Konstitucinio Teismo įstatyme, aiškiau ir griežčiau apibrėžiant KT galių ribas ir mechanizmus, kaip užtikrinamas tų ribų laikymasis.

Tačiau to akivaizdžiai neužteks. KT galių ribos ir dabar yra daug siauresnės, negu jas suvokia pats Konstitucinis teismas. KT šiandien aiškina daugybę dalykų, kurių jau dabar aišku, kad negali aiškinti. Todėl šalia to būtinas ir KT veiklos parlamentinis tyrimas – bene vienintelė šiandien likusi priemonė, kuri leistų grąžinti balansą į Seimo ir Konstitucinio Teismo santykius. Teismas, kuris sau leidžia priimti sprendimus anonimiškai, prieštaraudamas Konstitucijos tekstui ir ankstesniems savo paties sprendimams, turi pareigą bent pasiaiškinti Seimui, kuo remiasi tiek konkrečiuose sprendimuose, tiek suteikdamas sau tokias nematytas galias.

Gi partnerystės klausimui išspręsti Lietuvoje šiandien yra neišvengiamai būtinas referendumas dėl šeimos sampratos. Tiek tam, kad jo sprendimas atitiktų visuomenės supratimą, tiek tam, kad būtų grąžinta sveika pamatinė modernios valstybės hierarchija. Šios hierarchijos esmė paprasta: Tauta yra aukščiau Konstitucijos, o Konstitucija yra aukščiau Konstitucinio Teismo. Jeigu apginsime šį principą, išliksime demokratija. Neapginsime – būsime jau kažkas kito.

Aplinkybės lėmė, kad ši kova dėl demokratijos Lietuvoje susivedė į partnerystės ir šeimos klausimą. Jį ir reikia pateikti Tautos referendumui. Tą privalo padaryti arba Seimas, arba – jeigu šis nesugebės – pati tauta, surinkdama 300 000 parašų. Toks referendumas, kad nevirstų parodija ir pasityčiojimu, turėtų įvykti kartu su Seimo rinkimais. Simboliška, nes nuo to priklausytų ir ko vertą Seimą renkame.