Kard. Mauro Piacenza. Popiežių mokymas apie celibatą – nuo Pijaus XI iki Benedikto XVI (III)

Skelbiame tęsinį Dvasininkijos kongregacijos prefekto kardinolo Mauro Piacenza pranešimo, skaityto 2011 m. sausio 27 d. Arse vykusioje ...



Skelbiame tęsinį Dvasininkijos kongregacijos prefekto kardinolo Mauro Piacenza pranešimo, skaityto 2011 m. sausio 27 d. Arse vykusioje konferencijoje „Kunigiškasis celibatas: jo pagrindas, džiaugsmai ir iššūkiai“. Šioje dalyje aptariamas neseniai šventuoju paskelbtojo popiežiaus Jono Paulius II mokymas.

Jonas Paulius II ir Pastores dabo vobis

Nuo pat pontifikato pradžios Jonas Paulius II didelį dėmesį skyrė dvasininkų celibato temai, pakartodamas jo nuolatinį galiojimą ir išryškindamas gyvybinį ryšį su Eucharistijos slėpiniu.

1978 m., praslinkus kelioms savaitėms po jo išrinkimo, pirmoje kalboje Romos dvasininkijai jis sakė: „Vatikano II Susirinkimas priminė mums šią spindinčią tiesą dėl visai Dievo tautai priklausančios „visuotinės kunigystės“, kildinamos iš dalyvavimo vienoje Jėzaus Kristaus kunigystėje. Mūsų „tarnybinė“ kunigystė, įsišaknijusi Šventimų sakramente, iš esmės skiriasi nuo visuotinės tikinčiųjų kunigystės. Todėl mūsų kunigystė turi būti skaidri ir raiški, glaudžiai susijusi su celibatu, būtent dėl „evangelinio“ skaidrumo ir raiškumo, siejamo su mūsų Viešpaties žodžiais apie celibatą „dėl dangaus Karalystės“ (plg.Mt 19, 12).

Tarp dokumentų, nagrinėjančių kunigystę ir kunigiškąjį ugdymą, ypač reikšminga vieta tenka apaštališkajam paraginimui Pastores dabo vobis. Jame celibato dovana suvokiama kaip ryšys, vienijantis Jėzų ir kunigą. Taip pat pirmą kartą šio ryšio psichologinė svarba paminėta neatsietai nuo ontologinės svarbos. Dokumento 72 skirsnyje rašoma: „Tas Viešpaties Jėzaus ir kunigo ryšys, ontologinis ir psichologinis, sakramentinis ir dorovinis ryšys, yra pamatas, o sykiu galios šaltinis to „gyvenimo Dvasia“ ir to „evangelinio radikalumo“, kuriems pašauktas kiekvienas kunigas ir kurį palankiai veikia nuolatinis ugdymas dvasiniu aspektu.“

Gyvenimas Dvasia ir evangelinis radikalizmas reiškia dvi nepamainomas ašis, kuriomis remiasi teologiškai pagrįstas nuolatinis kunigų celibato galiojimas. Jonas Paulius II čia pat pabrėžia jo galiojimą ir siūlo ontologinį – sakramentinį jo supratimą, net priimdamas psichologines implikacijas, kurias celibato charizma turi brandžios krikščioniškosios ir kunigiškosios asmenybės sąrangoje. Tai drąsina suvokti šį nepamainomą bažnytinį turtą, paženklintą nepertraukiamo tęstinumo ir drąsiausios pranašystės.

Galime tvirtinti, kad abejonės dėl šventojo celibato ar jo reliatyvinimas atskleidžia nuostatą, besipriešinančią Šventosios Dvasios įkvėpimui. Priešingai, jo vertinimas ir tinkamas priėmimas, jo puikus ir nepranokstamas liudijimas reiškia atvirumą pranašystei. Tai tikra pranašystė ir šiandien Bažnyčioje, netgi slegiant neseniems dramatiškiems įvykiams, siaubingai sutepusiems jos skaistų apdarą, liudijanti kaip niekada akivaizdžiai, ypač mūsų hipererotizuotos visuomenės akivaizdoje, kur viešpatauja seksualumo ir kūniškumo banalinimas.

Celibatinis skaistumas šaukia pasauliui, kad Dievas egzistuoja, kad jis yra Meilė ir kad kiekvienoje epochoje galima gyventi visiškai iš Jo ir Jam. Taigi visiškai natūralu, jog Bažnyčia pasirenka savo kunigus iš tų, kurie šį „buvimą dėl“ – dėl Kito, dėl Kristaus – priima ir subrandina taip pilnatviškai, kad tai tampa pranašiška!

Jono Pauliaus II magisteriumas labai dėmesingas šeimos vertybei ir moterų vaidmeniui visuomenėje ir Bažnyčioje, tačiau jis nebijo priminti nuolatinį šventojo celibato galiojimą. Yra daugybė studijų, svarstančių šio šventojo magisteriume įdomią ir svarių įžvalgų kupiną kūniškumo ir „kūno teologijos“ temą. Šis popiežius, kuris turbūt labiausiai pastaruoju metu išplėtojo ir pats išgyveno didžiąją kūno teologiją, perteikia mums gilią meilę celibatui ir, iškeldamas celibato ontologinius, sakramentinius, teologinius bei dvasinius matmenis, moko įveikti bandymus funkciškai jį susiaurinti.

Paskutinis, kunigų brolystės, aspektas Jono Pauliaus II magisteriume nėra naujovė, o veikiau svarbus akcentas (šis aspektas jau minimas dekrete Presbyterorum ordinis). Apie kunigų brolystę svarstoma nesusiaurinant jos iki psichinių bei emocinių aspektų, bet įžvelgiant jos sakramentines šaknis per Šventimų sakramentą ir presbiterato vienybę su vyskupu. Kunigiškoji brolybė yra konstitutyvus įšventintosios tarnybos sandas ir akivaizdžiai iškelia jos „kūno“ matmenį. Čia natūraliai plėtojami sveiki broliški santykiai, konkreti tiek dvasinė, tiek medžiaginė pagalba, bendrystė ir parama bendroje asmeninio šventėjimo kelionėje – būtent per mums patikėtą tarnybą.

Galiausiai noriu paminėti Katalikų Bažnyčios katekizmą, paskelbtą 1992 m. Jono Pauliaus II pontifikato metu. Kaip jau buvo daugeliu progų pastebėta, tai yra autentiška mums patikėta teisingos Vatikano II Susirinkimo tekstų hermeneutikos priemonė. Ji turi kaskart vis labiau tapti nepakeičiamu tiek katechezės, tiek apaštališkosios veiklos žinynu. Katekizme autoritetingai įtvirtinamas nuolatinis kunigiškojo celibato galiojimas.

1579 straipsnyje skaitome: „Visi įšventintieji tarnautojai Lotynų Bažnyčioje, išskyrus nuolatinius diakonus, paprastai išrenkami iš tikinčių vyrų, kurie gyvena nevedę ir yra pasiryžę laikytis celibato „dėl dangaus Karalystės“ (Mt 19, 12). Pašaukti nepadalyta širdimi būti pašvęsti Viešpačiui ir „Jo reikalams“, jie visiškai save atiduoda Dievui ir žmonėms. Celibatas yra ženklas to naujo gyvenimo, kurio tarnybai įšventinamas Bažnyčios tarnas. Priimtas džiugia širdimi, celibatas labai akivaizdžiai skelbia Dievo karalystę.“

Visos mūsų iki šiol apžvelgtos popiežių magisteriume paliestos temos yra nuostabiai apibendrintos katekizme: nuo ritualinio – kultinio celibato pagrindimo iki Kristaus sekimo, skelbiant Dievo karalystę, nuo apaštališkosios tarnystės iki ekleziologinių ir eschatologinių temų. Faktas, kad celibato tikrovė įtraukta į Katalikų Bažnyčios katekizmą, rodo, kaip jis glaudžiai susijęs su krikščioniškojo tikėjimo šerdimi, ir liudija tą radikalų skelbimą, apie kurį byloja pats tekstas.

Šaltinis: www.bernardinai.lt

Susiję

Religija 1309474621302896077
item