Krizė Graikijoje tęsiasi, nedarbas siekia 28%

Nepaisant pirmųjų ekonomikos gerėjimo požymių, nedarbas Graikijoje toliau auga. Birželį šalyje darbo neturėjo daugiau kaip 1,4 mln. žmonių, ketvirtadienį pranešė statistikos departamentas, kuriuo remiasi agentūra AFP.

Bedarbių procentas padidėjo iki 27,9 proc. Tai yra 0,3 proc. daugiau nei gegužę. Naujesnių duomenų nei birželio kol kas nėra.

Remiantis statistika, per metus darbą prarado 174 000 graikų, daigiausiai - jauni žmonės ir moterys. Tarp 15-24 metų amžiaus gyventojų bedarbių buvo 58,8 proc., tarp moterų - 31,9 proc.

Graikija nuo 2008-ųjų yra ištikta recesijos. Statistikos departamentas praėjusią savaitę pranešė apie šiokius tokius vilties ženklus: antrąjį ketvirtį ekonomika traukėsi lėčiau nei manyta.

Graikijai greičiausiai teks dar du kartus kreiptis dėl finansinės paramos į tarptautinius kreditorius, nes šalis labai lėtai atsigauna po ekonominės krizės. Tai trečiadienį pareiškė Belgijos nacionalinio banko vadovas, Europos centrinio banko valdytojų tarybos narys Lukas Koenas (Luc Coene).

Šiuo metu Graikija naudojasi euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kreditinėmis linijomis - atitinkamai 200 mlrd. eurų ir 40 mlrd. eurų.

Graikijos BVP susitraukė daugiau nei kitose euro zonos šalyse, nes tarptautinė finansinė parama jai buvo teikiama tik su sąlyga, kad bus sumažintas biudžeto deficitas ir įgyvendinama šalies valstybinio sektoriaus struktūrinė reforma.

Graikija vargu ar gali tikėtis gauti komercinių paskolų, kai jos valstybės skola ženkliai viršija planinį 120 proc. BVP rodiklį.

Šių metų pradžioje daugelyje iš 18 euro zonos šalių pastebimi atsigavimo požymiai.

Rugsėjo pabaigoje kreditorių trejeto - TVF, Europos Komisijos ir ECB - atstovai lankysis Atėnuose, kur tikrins, kaip vykdomos reformos ir atsigauna ekonomika.

Rugpjūčio pabaigoje šalies finansų ministras Janis Sturnaras (Yannis Stournaras) pareiškė, kad šaliai gali prireikti trečiojo finansinės paramos paketo, tačiau ji nesutinka skelbti naujų taupymo priemonių ir papildomai mažinti valstybės išlaidas. Pasak ministro, naujasis paramos paketas bus daug mažesnis nei du ankstesni.

Rugpjūčio pradžioje Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble) pirmą kartą užsiminė apie tai, kad Graikija greičiausiai neišsivers be dar vieno paramos paketo, kad užpildytų tebeaugančią finansinę "skylę" biudžete.

Liepą TVF paskelbė savo ataskaitą, kurioje prognozuojama, kad Graikijai 2014-2015 m. laikotarpiu gali prireikti apie 11 mlrd. eurų.

Šaltinis: www.respublika.lt; www.elta.lt