Neįpareigojanti meilė Lietuvai

Kaune vykstančiame Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkų suvažiavime vėl iškeltas dvigubos pilietybės klausimas. Anot PLB valdybos pirmininkės Danguolės Navickienės, pilietybė yra toks dalykas, kuris keičiasi su sąlygomis.

Konstitucinis Teismas dar 2006 metais paskelbė, jog mūsų Konstitucijoje numatyta tik vienos valstybės pilietybė. Tačiau D.Navickienė teigė, jog PLB ypač kovoja dėl žmonių, išvykusių iš Lietuvos jau po Nepriklausomybės paskelbimo. Ir jau tapusių kitų valstybių piliečiais. Esą tie žmonės geranoriškai nori būti ir Lietuvos valstybės piliečiais.

Ar pakanka tik geranoriškumo? Ar lengvai taptume Japonijos ar Norvegijos piliečiais, jei geranoriškai užsimanytume? Juk pilietybė - tai ir piliečio prievolė mokėti savo valstybei mokesčius, ir ją išlaikyti. Laikytis tos, o ne kažkokios kitos valstybės įstatymų. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas taip pat teigia, jog negalima spekuliuoti dviguba pilietybe. Tad kas ta pilietybė? Prievolė mokėti mokesčius ar gyvenimo stilius, kai sėdima ant dviejų krėslų? Apie tai kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovu profesoriumi Alvydu Butkumi.

- Man iš viso neaiškus tų dviejų pilietybių motyvas. Klausimas, kodėl reikia turėti kitos šalies pilietybę, man visiškai neaiškus. Kuo visa tai motyvuojama? Ar tik formaliai siekiama ją turėti, ar kokį nors turtą Lietuvoje siekiama susigrąžinti.

- Motyvuojama geranoriškumu... Nors kas trukdo būti Amerikoje geranoriškam ir Lietuvos pilietybės neturint. Juk Tėvynę aplankyti, čia atostogauti niekas ir dabar netrukdo.

- Pilietybė yra ne tik piliečio teisės, bet ir piliečio prievolės savo šaliai. Tie žmonės, kurie siekia ir kitos šalies pilietybės, yra beveik susidvejinę. Tai šizofrenija tam tikra. Ir vienos šalies pilietis, ir kitos. Kai atsirastų kokia nors trintis tarp Lenkijos ir Lietuvos, kurią pusę JAV ir Lietuvos pilietis turėtų palaikyti. Paisyti Lietuvos ar JAV interesų? Dviem ponams tarnauti neišeina. Patys tokie žmonės stato save į dviprasmišką situaciją visokių krizių ar konfliktų metu.

- Pasaulio lietuvių bendruomenė nenorėtų, kad dvigubos pilietybės klausimas būtų sprendžiamas referendume, kuriame dalyvautų tik Lietuvoje gyvenantys piliečiai. Ar tokio referendumo reikėtų?

- Dviejų pilietybių klausimu būtinai turi būti referendumas Lietuvoje. Šį klausimą turi spręsti Lietuvos piliečiai, gyvenantys Lietuvoje.

- Jei užsienio lietuviai taip myli Lietuvą, kodėl čia paprastai atvyksta gyventi tik tapę pensininkais? Arba urnose. Arba tikėdamiesi politinės šlovės. Šit ir buvęs Seimo narys Kazys Bobelis, palikęs mums „Bobelinės“ receptą, jau seniai į Ameriką, kur gyvena jo vaikai, anūkai, grįžęs. Ar tik dvigubos pilietybės klausimas trukdo jauniems išeivių palikuonims čia apsigyventi, dirbti ir paremti Lietuvą žiniomis bei mokesčiais?

- Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, į Lietuvą plūstelėjo trys skirtingos užsienio lietuvių bangos. Viena banga - idealistai, tokie kaip jau amžinatilsis Arvydas Žygas. Antroji banga tai buvo, atsiprašau, ne visai vykėliai savo šalyse. Atvažiavo pas mus kaip baltieji pas indėnus. O trečioji  banga buvo nuotykių ieškotojai. Buvo žmonių ir iš romantikų, idealistų bangos, bet buvo ir nuotykių ieškotojų. Iš tos trečiosios bangos buvo žmonių, atvykusių į Lietuvą žmonų ieškoti. Vienas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius atvirai sakė, kad atvyko į Lietuvą ne universiteto gaivinti, bet lietuvaitės žmonos susiieškoti. Susirado ir išvažiavo.

- O kaip vertintumėte tautiečius, kurie, laimėję žaliąją kortą ar dėl kitų priežasčių faktiškai pabėgo iš Lietuvos. Ieškotis geresnio gyvenimo. Juk jie jau seniai neatitinka Lietuvos piliečio atitikmens. Išskyrus tai, kad dar moka mūsų valstybinę kalbą.

- Gal iš tos naujosios emigrantų bangos ir esama tokių žmonių kaip pirmoji romantikų, idealistų  banga. Nežinau, kuo jie grindžia antrosios pilietybės būtinumą. Gal turi atsakymą, kuo Lietuvai galėtų būti naudingi. Bet mechaniškai duoti Lietuvos pilietybės visiems jokiu būdu negalima. Jei tik lietuviams duosime, tai kodėl ne lenkams ar rusams. Čia gimusiems, o vėliau išvažiavusiems į Lenkiją ar Rusiją. Jei tik lietuviams duosime, būsime apkaltinti segregacija. O jei visiems duosime, užlipsime ant grėblio. Abiem atvejais tarpnacionalinę įtampą dar padidinsime. Svarbiausia - kitos šalies vyriausybė įgytų juridinę teisę diktuoti sąlygas savo piliečiams. Žinau, kaip Rusija veikia savo piliečius rusus, gyvenančius Latvijoje. Ir Abchazijoje buvo dalijami Rusijos piliečių pasai, ir Rusija turėjo teisę ginti savo piliečius Abchazijoje.

Šaltinis: www.respublika.lt