Latvija - naujas mokesčių rojus euro zonoje

In­ter­ne­to lei­di­nys spie­gel.de pri­sta­to nau­ją mo­kes­čių ro­jų eu­ro zo­no­je - Lat­vi­ją. Nors da­bar šios ša­lies fi­nan­sų sis­te­ma ver­ti­na­ma kaip svei­ka, tai ga­li grei­tai pa­si­keis­ti įsi­ve­dus eu­rą ir nau­ją mo­kes­čių įsta­ty­mą.

Nuo 2014 me­tų sau­sio Lat­vi­ja taps nau­jau­sia eu­ro zo­nos na­re ir tuo pa­čiu me­tu jo­je įsi­ga­lios nau­ji mo­kes­čių įsta­ty­mai, lei­sian­tys ša­liai kon­ku­ruo­ti su Ai­ri­ja, Kip­ru ir Mal­ta. Drau­ge tai ke­lia ir su­si­rū­pi­ni­mą - nau­jau­sias Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) mo­kes­čių ro­jus ga­li pri­si­dė­ti prie Eu­ro­pos eko­no­mi­kos des­ta­bi­li­za­vi­mo.

Pel­no mo­kes­tis Lat­vi­jo­je yra tik 15 proc. - daug ma­žes­nis nei 23,5 proc. ES vi­dur­kis. Eu­ro zo­no­je tik Ai­ri­ja ir Kip­ras tu­ri ma­žes­nį pel­no mo­kes­tį - 12,5 pro­cen­to. Ta­čiau abie­jo­se to­se ša­ly­se ban­kų sis­te­mos žlu­go, abi tu­rė­jo pra­šy­ti pa­gal­bos iš ES fon­dų.

"Skur­džių Liuk­sem­bur­gas"

Hol­din­go kom­pa­ni­jos - fir­mos, ku­rioms pri­klau­so ki­tų kom­pa­ni­jų ak­ci­jos - nau­do­ja­si leng­va­to­mis Lat­vi­jo­je. Nuo 2013 me­tų pra­džios jų už­sie­nio pel­nas, už­dirb­tas per di­vi­den­dus ir ak­ci­jų par­da­vi­mą, yra ne­ap­mo­kes­ti­na­mas. To­kio pel­no per­kė­li­mas iš ša­lies taip pat ne­ap­mo­kes­ti­na­mas. Nuo 2014 me­tų Lat­vi­jo­je ne­be­liks va­liu­tų kon­ver­ta­vi­mo iš­lai­dų, mo­kes­čių tvar­ka bus dar la­biau su­pap­ras­tin­ta. Už­sie­nie­čiams ne tik bus dar leng­viau kaup­ti sa­vo pi­ni­gus Lat­vi­jo­je, bet ir ši ša­lis bus dar pa­to­ges­nė su la­bai ma­žo­mis iš­lai­do­mis per­ves­ti juos iš Eu­ro­pos į to­kius mo­kes­čių ro­jus kaip Kai­ma­nų Sa­los. Iš tie­sų to­kių per­ve­di­mų ap­ri­bo­ji­mai ir iš­lai­dos Lat­vi­jo­je bus dar ma­žes­nės ne­gu to­kio­se ša­ly­se kaip Mal­ta, Ai­ri­ja, Kip­ras ar Ny­der­lan­dai. Lat­vi­jos fi­nan­sų mi­nis­tras And­ris Vil­kas net pa­ža­dė­jo, kad per po­rą tre­je­tą me­tų Lat­vi­ja taps ma­žiau­sių mo­kes­čių ša­li­mi. Ne­nuos­ta­bu, kad kai ku­rie ana­li­ti­kai jau ėmė va­din­ti Lat­vi­ją "skur­džių Liuk­sem­bur­gu".

Trau­kos centras

For­ma­liai Lat­vi­ja pa­to­bu­li­no sa­vo įsta­ty­mus, su­si­ju­sius su pi­ni­gų plo­vi­mu, bet juo­se dar li­ko ke­lios spra­gos, ne vi­sais at­ve­jais tai­syk­lių griež­tai pa­iso­ma. Re­zul­ta­tas tas, kad ir to­liau pa­si­ro­do abe­jo­ti­nos kil­mės pi­ni­gų. 2012 me­tų ba­lan­dį Jung­ti­nių Tau­tų Sau­gu­mo Ta­ry­ba nu­sta­tė, kad Lat­vi­jos "Par­ex" ban­kas (ku­ris pa­kei­tė pa­va­di­ni­mą į "Re­ver­ta") pa­dė­jo Dramb­lio Kau­lo Kran­to?? ka­riš­kiams apei­ti tarp­tau­ti­nes sank­ci­jas. Ban­kas at­si­sa­kė kaip nors ko­men­tuo­ti įta­ri­mus. Šie­met bir­že­lį ki­tas Lat­vi­jos ban­kas nu­baus­tas 191 tūkst. eu­rų bau­da už pa­gal­bą pa­de­dant plau­ti šim­tus mi­li­jo­nų do­le­rių, pa­vog­tų iš Ru­si­jos vals­ty­bės iž­do.

Lat­vi­jos fi­nan­sų rin­ka pir­miau­sia trau­kia klien­tus iš Ru­si­jos ir bu­vu­sių so­vie­ti­nių vals­ty­bių. Dau­ge­lis pri­va­čių klien­tų ir įmo­nių iš šių ša­lių sie­kia lai­ky­ti sa­vo pi­ni­gus sau­gius nuo klep­to­kra­ti­nio eli­to na­muo­se. Ki­ti tu­ri tam­ses­nių mo­ty­vų.

Lat­vi­jos ir Ru­si­jos ry­šiai vi­suo­met bu­vo glau­dūs. Kas an­tras Ry­gos gy­ven­to­jas yra ru­sų kil­mės, Ry­gą ir Mask­vą jun­gia sep­ty­ni skry­džiai per die­ną. "Nuo de­šim­to­jo de­šimt­me­čio pra­džios Lat­vi­ja nuo­lat tvir­ti­no sa­vo, kaip re­gio­ni­nio ban­ki­nin­kys­tės cen­tro bu­vu­sioms so­vie­ti­nėms te­ri­to­ri­joms, sta­tu­są, - sa­ko Tat­ja­na Lu­tins­ka, dir­ban­ti tei­sės kon­sul­ta­vi­mo fir­mo­je Ry­go­je. - Dėl ma­žes­nių mo­kes­čių ir eu­ro su­si­do­mė­ji­mas di­dė­ja dar la­biau. Gau­na­me šim­tus pa­klau­si­mų iš Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Ka­zachs­ta­no ir Ukrai­nos. Dau­ge­lis no­ri per­ves­ti sa­vo pi­ni­gus iš Kip­ro į Lat­vi­ją. Da­bar mes esa­me ge­res­nė vie­ta už Kip­rą." Ti­ki­ma­si, kad per tre­jus me­tus iš Kip­ro į Lat­vi­ją at­ke­liaus bent 10 proc. ka­pi­ta­lo.

Sta­bi­lūs finansai

Kol kas nė­ra di­de­lių būgš­ta­vi­mų dėl Lat­vi­jos fi­nan­si­nės svei­ka­tos. Ji kur kas ge­res­nė nei dau­ge­lio ES ša­lių, ES bir­že­lio at­as­kai­to­je Lat­vi­jos fi­nan­sų sis­te­ma įver­tin­ta kaip sta­bi­li. Ta­čiau su­pap­ras­ti­nus ir su­ma­ži­nus mo­kes­čius bei įsi­ve­dus eu­rą tai ga­li grei­tai pa­si­keis­ti. Lat­vi­jos prem­je­ras Val­dis Domb­rovs­kis sku­ba ra­min­ti tuo su­si­rū­pi­nu­sius. "Nau­jas mo­kes­čių įsta­ty­mas pri­im­tas sie­kiant su­stip­rin­ti kon­ku­ren­cin­gu­mą mū­sų fi­nan­sų rin­ko­je, bet jis ne­su­kurs ma­si­nio ka­pi­ta­lo at­ėji­mo. Įsta­ty­mas ne­prieš­ta­rau­ja eu­ro zo­nos sta­bi­lu­mo kri­te­ri­jams", - sa­kė jis.

Ta­čiau kai ku­rie ana­li­ti­kai ak­cen­tuo­ja, kad pri­imant nau­jas na­res į eu­ro zo­ną ne­pa­kan­ka jas ver­tin­ti tik pa­gal inf­lia­ci­ją ir vie­šuo­sius fi­nan­sus. Taip, užuot ko­vo­ju­si su jau esa­mais mo­kes­čių ro­jais, eu­ro zo­na pri­si­jun­gia nau­jų. O tai ke­lia nau­jų pa­vo­jų ir taip ne ge­riau­sius lai­kus iš­gy­ve­nan­čiam eu­rui.

Šaltinis: www.lzinios.lt

Pigūs skrydžiai bei nebrangūs aviabilietai