Europos Komisija nori, kad į Lietuvos valdžią būtų renkami kitų šalių piliečiai

Europos Komisija grasina Lietuvą nubausti, nes čia politinių partijų nariais gali būti tik Lietuvos piliečiai. Briuselis reikalauja nediskriminuoti užsieniečių ir leisti į Lietuvą užsukusiems prašalaičiams dalyvauti mūsų politiniame gyvenime, paprasčiau tariant, valdyti šalį.

Įžvelgia diskriminaciją

Politinių partijų įstatymas numato, kad politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti tik Lietuvos piliečiai, sulaukę 18 metų.

Briuseliui užkliuvo ši įstatymo nuostata, ji esą prieštarauja 1994 metų gruodžio 19 dieną priimtai Tarybos direktyvai dėl ES piliečių dalyvavimo ir kandidatavimo vietos savivaldos rinkimuose.

Europos Komisijos 2012 metų rudens ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai teigiama, kad kai kuriose ES narėse - Čekijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje - yra „ribojamos šalies pilietybės neturinčių ES piliečių teisės tapti partijos nariais arba steigti naują partiją“. Komisija minėtoms valstybėms išsiuntė pranešimus.

„Jeigu tokie apribojimai nebus pašalinti, Komisija pasinaudos sutartyse jai suteiktais įgaliojimais, kad būtų užtikrintas direktyvos nuostatų laikymasis“, - grasinama ataskaitoje.

Direktyvą įgyvendinome

Teisininkas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Egidijus Bičkauskas teigė neįžvelgiantis jokio Lietuvos nusižengimo. Jis primena, kad Lietuva yra suderinusi minėtą Europos Tarybos direktyvą su teisės aktais, leidžiant ne Lietuvos piliečiams kandidatuoti rinkimuose į savivaldybių tarybas.

Pagal Konstituciją, Seimo nariu ir prezidentu gali būti tik Lietuvos pilietis. Tačiau, pasak signataro, mažais žingsneliais einama ir link šio apribojimo pašalinimo.

„Problema yra daug gilesnė. Galų gale mums reikia apsispręsti ir suprasti, kur mes einame, ko mes siekiame. Jei Lietuva apsisprendė, kad pirmoje vietoje jai yra ES interesai, o tik antroje - mūsų Konstitucija, mūsų interesai... Tada visi tie prašymai, reikalavimai turi pamatuotą pagrindą. Be man atrodo, kad neapsisprendėme...“ - svarstė E.Bičkauskas.

Žingsnis po žingsnio į apkasus

Briuselis Lietuvą spaudžia leisti žemę parduoti užsieniečiams. Dabar reikalaujama prašalaičius įsileisti į šalies politinį gyvenimą. Ar, įvykdę visus reikalavimus, dar liksime savo šalies šeimininkais? E.Bičkauskas atsako: „Iš esmės tampame tik bendrašeimininkiais“.

„Viskas eina palaipsniui. Kartais galime ir nepastebėti to momento, kai reikės gultis į apkasus. Pastebėsime, kai viskas jau bus sutvarkyta be mūsų“, - sako E.Bičkauskas.

Jam pritaria ir Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka.

„Savivaldybių tarybų durys jau atvertos, nes Lietuvos valdžia nusilenkė ES direktyvoms ir dabar kandidatu save iškelti gali ne Lietuvos pilietis. Šiandien pakanka, kad žmogus toje vietoje būtų deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Tai gera iliustracija to, kas darosi. Nusileidus viename etape, reikalavimai padvigubėja, jie skverbiasi dar giliau. Jei leistume ne Lietuvos piliečiams priklausyti politinėms partijoms - tai gali būti labai didelė grėsmė mūsų savarankiškumui ir net teritoriniam vientisumui“, - kalbėjo J.Panka.

Jis pridūrė: „Vieną kartą atvėrus duris, labai sunku jas uždaryti. Tai būtų grėsmė visai politinei sistemai. Mes esame suvereni šalis. Politinė partija šiandien yra vienas iš instrumentų, įgyvendinant demokratiją Lietuvoje. Konstitucija skelbia, kad Lietuvos valstybė priklauso tautai. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tai yra pilietinė tauta. Visus sprendimus Lietuvoje turi priiminėti jos piliečiai arba tų piliečių deleguoti žmonės. Jeigu į politines partijas būtų priimami ne mūsų šalies piliečiai, vadinasi, jie palaipsniui įgytų teisę dalyvauti šalies politiniame gyvenime. Ar dar būtume suverenas, o gal tai būtų visa ES? O dar blogiau - visas pasaulis? Kad ir koks prašalaitis įstoja į partiją, jis galėtų dalyvauti rinkimuose?“

E.Bičkauskas neabejoja, kad toks žingsnis iškreiptų politinių partijų paskirtį: „Mano nuomone, bene svarbiausia politinių partijų užduotis yra užtikrinti Lietuvos valstybingumą. O su kiekvienu tokiu žingsneliu mes jį prarandame“.

Signataras siūlė susimąstyti, ar užsienio pilietis galės tinkamai atstovauti kultūriškai, tradiciškai jam svetimos valstybės interesams. „Čia tas pats, kaip ir kalbant apie dvigubą pilietybę. Įsivaizduokime, jei kiltų kokia nors konfliktinė situacija, karas... Kurios valstybės interesams atstovaus?“ - svarstė jis.

Mažiems - didelė grėsmė

E.Bičkauskas teigė, kad mažoms šalims nacionalinio tapatumo išsaugojimas yra ypač svarbus. Nieko keista, kad to nesupranta didžiosios Europos šalys, kurioms išnykimas iš žemėlapio negresia.

„Nei Danijai, nei Vokietijai, nei Prancūzijai, nei Didžiajai Britanijai bent artimiausiu šimtmečiu negresia prarasti identitetą, dingti iš pasaulio žemėlapio. Tai didelės šalys. O mes turime į viską žiūrėti labai atsargiai. Mūsų lieka nedaug, mūsų valstybė nedidelė. Pavyzdžiui, kad ir klausimas dėl nelietuviškų rašmenų įteisinimo. Atrodytų, kas čia baisaus. Gal kaimynams lenkams nesuprantama, kodėl mes taip skeryčiojamės. O aš pasakyčiau: miela Lenkijos valstybe, jei jūs leistumėte lietuviškus rašmenis rašyti savo valstybėje, niekuo nerizikuotumėte, nes jūsų šalis yra didelė ir sugebėtų tą masę suvaldyti. O mums net mažiausios smulkmenos yra didžiausia rizika“, - kalbėjo E.Bičkauksas.

Vytautas RADŽVILAS, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, filosofas, politologas

Toks reikalavimas prieštarauja pačios Europos politinei sandarai, nes kol kas ES pagal esamas sutartis yra tam tikras suverenių valstybių susivienijimas. Ji juridiškai nėra nei federacija, nei konfederacija. Jos kaip darinio politinis ir administracinis statusas iš esmės tebėra daugiaprasmis ir neapibrėžtas.

Toks reikalavimas reiškia, kad yra pažeidžiamas Lietuvos kaip suverenios, nepriklausomos valstybės principas.

Reikalavimas leisti dalyvauti valstybės politiniame gyvenime kitų valstybių piliečiams galėtų turėtų kokį nors politinį ar teisinį pagrindą tik tuo atveju, jei iš tiesų būtų įkurta ES federacija. Tačiau susidaro įspūdis, kad ES viršūnės puikiai supranta, jog paversti ES federacija yra be galo sunkus ir neįveikiamas, neišsprendžiamas uždavinys. Paprasčiausiai todėl, kad vis dėlto dauguma ES šalių nenorėtų būti paverstos paprastomis ES provincijomis. Kalbant vaizdingai, galima sakyti, kad federalizacijos idėja yra stumiama tarsi patylomis, mėginant valstybes susaistyti tam tikrais įsipareigojimais.

Mano giliu įsitikinimu, tai yra labai nesąžiningas, labai nedemokratiškas kelias. Einant tuo keliu siekiama vienintelio dalyko: pastatyti Europos valstybes prieš įvykusius faktus, tikintis, kad su jais bus lengvai susitaikyta.

Mano giliu įsitikinimu, tokia strategija yra žalinga pirmiausia pačiai ES. Šiuolaikiniame pasaulyje, be jokios abejonės, tam tikra Europos vienybė yra būtina, tačiau ta vienybė turi iš tiesų būti grindžiama aiškiomis vertybėmis, demokratine tautų valia ir pagarbos nacionalinėms valstybėms principais. Tik ant sąžiningų ir tvirtų pamatų pastatytos sąjungos yra tvirtos ir ilgaamžės. Visa kita yra pigus gudravimas, kuris galiausiai veda į aklavietę.

Apribojimų yra

Kauno technologijos universiteto profesorius, politologas Algis Krupavičius sako, kad nors dalyje ES šalių užsieniečiams leidžiama tapti partijų nariais, apribojimų vis dėlto yra.

„Nereikia savęs kalti prie kryžiaus ir sakyti, kad kitose ES šalyse viskas yra kitaip, nėra jokių apribojimų, kad kitose ES šalyse galima be trukdžių dalyvauti partijų veikloje ar rinkimuose. Nėra taip, kad ten yra absoliuti demokratija ir visi viską gali daryti.

Skandinavijos šalys, palyginti su visa Europa, yra žymiai atviresnės. Bet pažiūrėtume į Prancūzijos atvejį, ten tautinio, pilietinio konservatyvumo yra daug daugiau. Jų politika yra labai atsargi. Yra tam tikri apribojimai. Nėra taip, kad atvažiavote į kitą ES šalį ir jūs automatiškai įstosite į partiją, dalyvausite vietos savivaldos veikloje, jus išrinks į tos šalies parlamentą. Yra reikalavimai, kad atvykėliai būtų išgyvenę šalyje tam tikrą laiką, visuomenėje adaptuotųsi, suprastų kultūrinį, socialinį, ekonominį kontekstą. Juk politika yra bendruomenės viešųjų reikalų tvarkymas“.

Parengė Rūta Juknevičiūtė

Šaltinis: www.respublika.lt