Suomijos politikė Peivi Resenen krikščionims: dabar metas atvirai kalbėti apie tikėjimą
Suomijos krikščionė politikė Päivi Räsänen (Peivi Resenen), šių metų kovą nuteista dėl anksčiau išsakytų teiginių apie homoseksualumą, persp...
Suomijos krikščionė politikė Päivi Räsänen (Peivi Resenen), šių metų kovą nuteista dėl anksčiau išsakytų teiginių apie homoseksualumą, perspėja, kad neapykantos kalbą reglamentuojantys įstatymai Europoje kelia grėsmę žodžio ir religijos laisvei. Buvusios Suomijos vidaus reikalų ministrės teigimu, septynerius metus trukusi jos baudžiamoji byla jau turėjo slopinamąjį poveikį: pastoriai, politikai ir kiti gyventojai baiminasi viešai reikšti nuomonę, kad patys nesulauktų baudžiamojo persekiojimo.
Šeštadienį Lenkijoje vykusioje kasmetėje Tarptautinio
terapinio ir konsultacinio pasirinkimo fondo (IFTCC) konferencijoje P. Räsänen
plačiau kalbėjo apie jai iškeltą bylą ir jos poveikį viešoms diskusijoms.
Politikė pabrėžė, kad žmonės turi turėti teisę nesutikti vieni su kitais, net
jei išsakytos mintys gali ką nors įžeisti, o krikščionims turi būti užtikrinta
laisvė viešai išpažinti savo tikėjimą.
Septynerius metus trukusi byla
Suomijos Aukščiausiasis Teismas kovo mėnesį pripažino P.
Räsänen kalta dėl kurstymo prieš gyventojų grupę. Byla buvo susijusi su jos
2004 m. parašyta brošiūra „Vyrą ir moterį Jis sukūrė: homoseksualūs santykiai
meta iššūkį krikščioniškajai žmogaus sampratai“, kuri vėliau buvo paskelbta
internete.
Brošiūroje homoseksualumas buvo apibūdintas kaip
psichoseksualinės raidos sutrikimas ir seksualinis nukrypimas. Teismas
konstatavo, kad šie teiginiai buvo įžeidžiantys homoseksualiems žmonėms kaip
grupei.
P. Räsänen buvo nuteista pagal Suomijos Baudžiamojo kodekso
nuostatą, įtrauktą į skyrių dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Teisinis procesas truko beveik septynerius metus, o apylinkės teismas politikę
anksčiau buvo išteisinęs. Aukščiausiasis Teismas jai skyrė 1 800 eurų baudą ir
nurodė iš internete skelbiamų brošiūros versijų pašalinti neteisėtais
pripažintus fragmentus.
Žmogaus teisių organizacijos „Laisvę ginantis aljansas“
(„Alliance Defending Freedom“, ADF) remiama P. Räsänen kartu su vyskupu Juhana
Pohjola (Juhana Pohjola) ir Suomijos Liuterio fondu kreipėsi į Europos Žmogaus
Teisių Teismą. Vyskupas ir fondas taip pat buvo nuteisti dėl dalyvavimo
leidžiant brošiūrą.
„Kalba tapo mūšio lauku“
Kreipdamasi į konferencijos dalyvius P. Räsänen tvirtino,
kad jos byla Suomijoje turėjo slopinamąjį poveikį žodžio laisvei. Pasak jos,
pastoriai ir kiti gyventojai ėmė baimintis baudžiamojo persekiojimo net dėl
anksčiau išsakytų nuomonių.
Politikė pasakojo, kad nemažai Suomijos politikų asmeniškai
jai išreiškė paramą, tačiau viešai ją palaikė tik „labai nedaugelis“. Jos
teigimu, dalis jų baiminosi, kad ir patys gali sulaukti baudžiamojo
persekiojimo.
Daugelyje Europos šalių galioja neapykantos kalbą
reglamentuojantys įstatymai. Jungtinėje Karalystėje draudžiama kurstyti
neapykantą dėl rasės, religijos ar seksualinės orientacijos, Vokietijoje
baudžiama už saugomų grupių žmogaus orumą pažeidžiančius įžeidimus, piktybinį
menkinimą ar šmeižtą, o Suomijoje – už viešai skleidžiamus grasinimus, šmeižtą
ar įžeidimus grupių atžvilgiu, be kita ko, dėl rasės, religijos, seksualinės
orientacijos ar negalios.
P. Räsänen vertinimu, šiais laikais „kalba tapo mūšio
lauku“, o besikeičianti žodžių reikšmė ir teisiniai ribojimai siaurina erdvę
svarbioms viešoms diskusijoms. Ji perspėjo, kad tokios tendencijos stumia
Europą „ideologinio totalitarizmo“ link, kai priimtinu laikomas tik vienas
požiūris į žmogų.
„Mano raštams ir pažiūroms galima laisvai prieštarauti ir
juos kritikuoti, tačiau nuomonių prilyginimas nusikaltimams smarkiai riboja
žodžio laisvę. Būtent todėl neapykantos kalbos įstatymai yra labai problemiški
ir pavojingi“, – pabrėžė P. Räsänen. Jos įsitikinimu, žmonės turi būti laisvi
nesutikti vieni su kitais, net jei dėl to kas nors pasijunta įžeistas.
Perspėja dėl savicenzūros
ADF atstovas Guillermo A. Morales Sancho (Giljermas A.
Moralesas Sančas) taip pat atkreipė dėmesį į savicenzūros pavojų. „Svarbiausias
čia yra slopinamasis poveikis – žmonės gali pradėti save cenzūruoti vien tam,
kad išvengtų baudžiamojo persekiojimo“, – aiškino jis.
G. Morales Sancho kalbėjo ir apie Europos Sąjungos
Skaitmeninių paslaugų aktą. Jo teigimu, dėl šio teisės akto Suomijos
Aukščiausiojo Teismo nurodymas dėl P. Räsänen brošiūros gali turėti poveikį
visoje Europos Sąjungoje. „Viena byla gali turėti milžinišką poveikį – paliesti
beveik 500 mln. žmonių ir realiai apriboti žodžio laisvę“, – perspėjo ADF
atstovas.
Negalėjo laiku atvykti į konferenciją
P. Räsänen nuosprendžio pasekmės, kaip teigiama, buvo
juntamos ir už Europos Sąjungos ribų. Šią vasarą Jungtinė Karalystė iš pradžių
nesuteikė politikei leidimo atvykti į konferenciją Šiaurės Airijoje.
Apskundusi sprendimą ir kreipusis į Shabana Mahmood (Šabaną
Mahmūd), P. Räsänen galiausiai gavo vizą. Tačiau ji buvo išduota per vėlai,
todėl politikė konferencijoje dalyvauti nebegalėjo.
Maltoje – byla dėl konversijos praktikų
Vėliau šį mėnesį Europos Parlamente su europarlamentarais
ketina susitikti krikščionis Matthew Grech (Metju Grekas), kuris pats save
apibūdina kaip buvusį homoseksualų vyrą. Jis ketina kalbėti apie galimus žodžio
ir sąžinės laisvės ribojimus, susijusius su vadinamosios konversijos terapijos
draudimais.
M. Grech Maltoje buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn
dėl tariamo konversijos praktikų „reklamavimo“, kai interviu žiniasklaidai
papasakojo apie savo patirtį ir teigė palikęs homoseksualumą. Po trejus metus
trukusio teisinio proceso šių metų kovą jis buvo išteisintas, tačiau
prokuratūra sprendimą apskundė, todėl galutinio verdikto dar laukiama. Naujas
sprendimas numatomas 2027 m. sausį.
Keliose Europos valstybėse, tarp jų Prancūzijoje,
Vokietijoje, Ispanijoje ir Belgijoje, galioja įvairios konversijos terapijos
draudimo formos. Jungtinės Karalystės parlamentas šiuo metu svarsto teisės akto
projektą, kuriuo konversijos praktikos būtų uždraustos Anglijoje ir Velse, o
atskirą draudimą svarsto ir Šiaurės Airija.
M. Grech teigimu, dėl pačios konversijos terapijos sąvokos
kyla „labai daug painiavos“. Jis perspėjo, kad tokie draudimai, jo vertinimu,
riboja sąžinės laisvę Europoje ir jais „mėginama mus nutildyti“.
„Mūsų istorijas dabar girdi visas pasaulis“
Nepaisydamas pastarųjų metų sunkumų, M. Grech teigė galintis
„džiaugtis“, kad jo byla paskatino daugiau žmonių išgirsti apie buvusių
homoseksualių asmenų patirtis. „Dievo keliai paslaptingi, tačiau per visa tai
Viešpaties balsas iš tiesų skamba vis garsiau, ir dėl to įvyko labai daug gero.
Mūsų istorijas dabar girdi visas pasaulis“, – kalbėjo jis.
P. Räsänen pasidalijo panašia patirtimi. Nors per
septynerius metus buvo ir „tamsių dienų“, ji prisipažino nustebusi, kiek daug
džiaugsmo patyrė ir kiek atsivėrė galimybių skelbti Evangeliją.
Politikė pasakojo sulaukusi daugybės padrąsinančių žinučių
iš viso pasaulio, taip pat iš žmonių, kurie, sekdami jos bylą, atsivertė į
krikščionybę. Ypač jai įsiminė vieno homoseksualaus ateisto žinutė: 2019 m.,
policijai pradėjus tyrimą, vyras kritikavo jos pažiūras, tačiau po septynerių
metų, likus dienai iki Aukščiausiojo Teismo posėdžio, vėl parašė ir pranešė
tapęs krikščioniu bei besimeldžiantis už jos pergalę. P. Räsänen prisipažino,
kad ši žinia ją pravirkdė.
„Dabar metas atvirai kalbėti apie tikėjimą“
P. Räsänen pastaruosius septynerius metus pavadino „savo
pašaukimo dalimi“ ir ragino krikščionis nebijoti viešai kalbėti apie savo
tikėjimą. „Gyvename laikais, kai esame pašaukti tvirtai laikytis tų Šventojo
Rašto vietų, kurios meta iššūkį dabartinėms visuomenės nuostatoms ir
vyraujančiai mąstysenai“, – akcentavo ji.
„Dabar metas atvirai išpažinti tikėjimą Jėzumi ir drąsiai
kalbėti apie Biblijos mokymą. Nieko nelaimėsime tylėdami ir slėpdamiesi kampe –
jie vis tiek mus suras. Drąsiai ir atvirai liudykite Jėzų“, – ragino Suomijos
politikė.
Ji taip pat pabrėžė, kad pastangos ginti Bibliją, žodžio ir
tikėjimo laisvę nėra beprasmės. „Dievas geba net blogį paversti gėriu, todėl
mums nereikia bijoti priešiškumo, kritikos ar net persekiojimo“, – kalbėjo P.
Räsänen.
„Bažnyčios neturi keisti ją supanti kultūra“
Konferencijoje kalbėjo ir P. Räsänen vyras Niilo Räsänen (Niilo Resenenas), raginęs Bažnyčią ištikimai liudyti krikščioniškąjį mokymą. Jo teigimu, daugelis šiuolaikinių teologų „iš esmės nutildė Dievą“, o nemažai Europos Bažnyčių, jo žodžiais, priėmė „translytiškumo ideologiją“ neužduodamos sudėtingų klausimų.
„Jeigu užgęsta bendrojo apreiškimo šviesa ir kartu užgęsta
Dievo žodžio šviesa, atsiduriame tamsoje. Net tautos, neturinčios šios šviesos,
geriau už mus Europoje supranta, kad santuoka yra vieno vyro ir vienos moters
sąjunga“, – kalbėjo N. Räsänen.
Jis atkreipė dėmesį, kad sekmadieniais į bažnyčią eina tik
maždaug 1–2 proc. suomių, tačiau, jo nuomone, pagrindinė problema yra ne
mažėjantis Bažnyčios narių skaičius. „Blogiausia ne tai, kad mažėja Bažnyčios
narių skaičius. Blogiausia, kai Bažnyčią keičia ją supanti kultūra. Tai ir yra
pagrindinė problema“, – pabrėžė jis.
Pasak N. Räsänen, pagrindinė Bažnyčios užduotis – vykdyti
Kristaus pavedimą skelbti Evangeliją. „Jei Bažnyčia keičia savo mokymą ir tampa
liberali, kaip, mano manymu, nutiko Suomijoje, ji nustoja būti liudytoja.
Tuomet ne Bažnyčia keičia kultūrą, bet kultūra keičia Bažnyčią“, – aiškino jis.
„Pirmoji Bažnyčios užduotis – būti ištikimai Jėzaus mokymui
ir liudyti jį pasauliui“, – užbaigė N. Räsänen.
Šaltinis: laikmetis.lt

Rašyti komentarą