Teisingumo ministerija žengė ryžtingą žingsnį: teismui apskundė sprendimą registruoti vienalytes partnerystes
Teisingumo ministerija aukštesnės instancijos teismui apskundė sprendimą įregistruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Sprendimą minist...
Teisingumo ministerija aukštesnės instancijos teismui apskundė sprendimą įregistruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę.
Sprendimą ministerija Vilniaus apygardos teismui apskundė
kovo viduryje. Juo prašoma įvertinti, ar žemesnės instancijos teismas neviršijo
įgaliojimų pripažindamas partnerystę, kol Seime nėra priimtas ją
reglamentuojantis teisės aktas.
„Mūsų teisininkų vertinimu, nėra kitos galimybės
(įregistruoti partnerystę – BNS), ir Konstitucinis Teismas nepasakė kitaip,
negu įstatymų nustatyta tvarka, ta nuostata yra Civiliniame kodekse. Dėl
to nei aš kaip ministrė, nei Registrų centras, kol nėra įstatymo, negalime
įgyvendinti šito teismo nutarimo“, – BNS antradienį sakė teisingumo ministrė
Rita Tamašunienė.
„Galvojame, kad mūsų apeliacinis skundas galėtų būti
apsvarstytas aukštesnės instancijos teismo ir sulauktume to išaiškinimo“, –
teigė ji.
Kaip rašė BNS, pernai balandį Konstitucinis Teismas (KT)
paskelbė, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas
prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o
tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.
Be to, prieštaraujančiu pagrindiniam įstatymui pripažinta
Civilinio kodekso nuostata, kad normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus
santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės
įregistravimą, įsigaliojimo momento.
Taip KT atvėrė galimybę lyčiai neutralią partnerystę
Lietuvoje registruoti per teismus, kol Seimas nepatvirtins detalesnės tvarkos,
kaip turi būti reglamentuojami kartu gyvenančių nesusituokusių porų santykiai.
Po šio sprendimo Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai
rugpjūtį pirmą kartą pripažino tos pačios lyties porų partnerystę.
„Verta pasakyti, kad bendrosios kompetencijos teismas
partnerystės faktą, be abejo, galėjo nustatyti, bet įpareigojimą atlikti
administracinius veiksmus – tai šiek tiek galbūt ir viršija kompetenciją, nes
tai yra administracinių teismų kompetencija. Tai dėl tų tokių, sakykime,
neaiškumų buvo kreiptasi į teismą“, – aiškino R. Tamašunienė.
Pasak jos, nuo to, kaip aukštesnės instancijos teismas
išnagrinės šį skundą, priklausys, kaip ministerija elgsis dėl kitų
registruojamų partnerysčių.
„Mes svarstome, dabar nėra naujų tiek tų kreipimųsi į
teismus, bet norime sulaukti šitame konkrečiame kreipimesi atsakymo iš
aukštesnės instancijos teismo, kaip jie įvertintų“, – kalbėjo R. Tamašunienė.
„Aš, kaip ministrė, negaliu viršyti savo įgaliojimų, nes aš
esu vykdomoji valdžia, o įstatymų leidyba priklauso Seimui. Ir aš galiu veikti
tiek, kiek man leidžia įstatymas“, – pridūrė ji.
Apie šį sprendimą feisbuke paskelbęs buvęs Laisvės partijos
pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad Teisingumo ministerija
„visomis įmanomomis priemonėmis siekia vilkinti Konstitucinio Teismo sprendimo
įgyvendinimą“.
„Mano žiniomis, ministerijos vadovybė yra priėmusi politinį
sprendimą teikti apeliacijas visose partnerystės bylose. Užuot vykdžiusi
teisingumą, Teisingumo ministerija tapo ideologinių radikalų įkaite“, –
socialiniame tinkle rašė buvęs Seimo narys.
T. V. Raskevičius ministerijos argumentą dėl nepriimto
partnerystę reglamentuojančio įstatymo vadina „absurdo teatru“, nes Vyriausybė
pati turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę.
„Teisingumo ministerijai noriu perduoti labai aiškią žinią:
jūsų išsikalinėjimai neužkirs kelio ginti Lietuvos Respublikos
Konstituciją ir visų be išimties Lietuvos šeimų orumą. Į kiekvieną apeliacinį
skundą atsakysime maksimaliai profesionaliai, tiksliai ir išsamiai. Kiekvieną
nevykusiai surašytą jūsų apeliaciją laimėsime teisme ir sugrąžinsime tos pačios
lyties šeimoms orumą, kurį bandote iš jų atimti“, – rašė „laisvietis“.
BNS skelbė, kad pernai rudenį grupė Seimo socialdemokratų,
liberalų ir konservatorių parengė lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą per
Civilinį kodeksą.
Tai dar vienas bandymas parlamente įteisinti partnerystę,
bet nė vienas jų nesibaigė sėkmingai.
Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką, tačiau pakeitimai nebuvo priimti.
Šaltinis: laikmetis.lt

Rašyti komentarą