Krikščionių persekiojimas pasaulyje: Afrika išlieka smurto epicentru

Per pastaruosius dvejus metus pasaulyje dėl tikėjimu grindžiamo smurto buvo nužudyta beveik 2 tūkst. krikščionių, o dar apie 3 tūkst. buvo pagrobti arba patyrė fizinius išpuolius, rodo praėjusią savaitę paskelbti JAV įsikūrusios ne pelno siekiančios stebėsenos organizacijos duomenys. Afrika ir toliau išlieka pagrindiniu krikščionių kankinystės epicentru.

Sausio 8 dieną paskelbtame 2026 metų „Global Christian Relief“ raudonajame sąraše, kurį parengė persekiojimų ekspertų komanda, nurodoma, kad nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. spalio 31 d. pasaulyje užfiksuotos mažiausiai 1 972 patvirtintos krikščionių žūtys, susijusios su religiniu smurtu.

Ataskaita parengta remiantis Smurtinių incidentų duomenų bazės informacija. Ši duomenų bazė pradėjo veikti praėjusiais metais ir yra administruojama Tarptautinio religijos laisvės instituto (IIRF); joje registruojami visame pasaulyje pranešami religijos laisvės pažeidimų atvejai.

Trys iš penkių pavojingiausių šalių krikščionims yra Afrikoje. Žemynas išlieka sisteminio smurto prieš krikščionis epicentru dėl grupuočių, siejamų su tarptautiniu džihadistiniu judėjimu „Islamo valstybė“. Ataskaitoje pažymima, kad nors religinio smurto priežastys skirtingose šalyse skiriasi, visoms joms būdingi keli bendri veiksniai: „Islamo valstybės“ buvimas, silpna valstybės apsauga ir beveik visiškas atsakomybės nebuvimas nusikaltimų vykdytojams.

Pavojingiausia šalimi išlieka Nigerija – čia dokumentuotos 590 krikščionių žūtys. Vis dėlto ataskaitos autoriai pabrėžia, kad šie skaičiai nebūtinai atspindi tikrąjį smurto mastą: religinė tapatybė dažnai nefiksuojama, daugelis regionų yra neprieinami, o nemaža dalis incidentų negali būti nepriklausomai patikrinti.

Nors smurtas Nigerijos Vidurio juostos regione plinta iš šiaurėje veikiančių ekstremistinių grupuočių ir paliečia ne tik krikščionis, bet ir musulmonus, „Global Christian Relief“ lauko tyrėjai, lankęsi šalyje, nustatė pasikartojančius, koordinuotus išpuolius prieš krikščionių bendruomenes. Jų metu sąmoningai taikomasi į dvasininkus ir bažnyčias, o išgyvenusieji liudijo, kad buvo užpulti būtent dėl savo tikėjimo.

Tyrėjų vertinimu, bendras poveikis krikščionių bendruomenėms Nigerijoje – per tikslinius išpuolius prieš bendruomenių lyderius, maldos vietas ir gyvenamuosius namus – rodo nuolatinį persekiojimą, o ne pavienius nusikalstamus veiksmus.

Ketvirtoje vietoje atsidūrė Rusija, kur taip pat veikia su „Islamo valstybe“ siejamos grupuotės – čia dokumentuotos 167 krikščionių žūtys.

Ataskaitoje cituojamas Nigerijos pastorius Jakubu Mutonas, apibūdinęs naktį, kai Fulani piemenys-kovotojai jo klebonijoje nužudė devynis žmones. Jo žmona slėpėsi vonios kambaryje, o jis pats – tarp ožkų. „Girdėjome jų (piemenų, – red. past.) triukšmą, aukų riksmus prieš nužudant. Jie juos (žmones, – red. past.) nužudė. Jie sukapojo kūnus. Jie juos sudegino“, – pasakojo dvasininkas.

Po Nigerijos daugiausia žūčių užfiksuota Kongo Demokratinėje Respublikoje (447) ir Etiopijoje (177). Ketvirtoje vietoje atsidūrė Rusija, kur taip pat veikia su „Islamo valstybe“ siejamos grupuotės – čia dokumentuotos 167 krikščionių žūtys.

Penktąją vietą užėmė Mozambikas (94 žūtys). Tai taip pat šalis, kurioje daugiausia krikščionių buvo priversti palikti savo namus dėl tikėjimo – užfiksuoti 13 298 patvirtinti priverstinio perkėlimo atvejai.

Ruanda tapo šalimi, kurioje krikščionys patyrė daugiausia smurto ir bauginimo, nukreipto prieš bažnyčias – čia užregistruota 7 700 incidentų. Jie apėmė ir krikščionių galimybės bendrai melstis ribojimą, kai bažnyčios dažnai buvo uždaromos valdžios sprendimais, formaliai motyvuojant „infrastruktūros reikalavimų“ neatitikimu.

Po Ruandos tokie atvejai dažniausiai fiksuoti Mozambike, Mianmare ir Nikaragvoje. Ukraina ataskaitoje minima penktoje vietoje – dėl tebevykstančio karo su Rusija šalyje sunaikinta daug bažnyčių.

Šaltinis: laikmetis.lt