Asta Višinskaitė - Katutė. Dešiniųjų partijų populiarumo banga pasiekė ir tolimąją Japoniją

Rinkimai į Japonijos aukštuosius rūmus vyko liepos pabaigoje, o pagrindinės temos buvo infliacija, tarifų politika su JAV ir migracija. Japonija – ketvirtoji pagal dydį pasaulio ekonomika – kaip ir daugelis šalių susiduria su sparčiu visuomenės senėjimu ir mažėjančiu gimstamumu.

Nors šalis tradiciškai laikėsi griežtos imigracijos politikos, pastaraisiais metais ji aktyviai stengėsi pritraukti daugiau užsienio darbuotojų ir tarptautinių turistų. Nuo 2022 iki 2025 metų Japonija priėmė 1 milijoną atvykėlių į darbo rinką. Šiuo metu šalyje gyvena apie 3,8 mln. užsieniečių – tai sudaro maždaug 3 % visos populiacijos. Nors užsieniečių skaičius Japonijoje procentine išraiška išlieka palyginti nedidelis, o lyginant su daugeliu Vakarų Europos šalių, šis rodiklis pastebimai mažas, itin uždaroje ir homogeniškoje šalyje visuomenė jautriai reaguoja į tokius demografinius pokyčius. 

Kaip kiekviena lazda turi du galus, taip ir darbo jėgos iš užsienio pritraukimas neabejotinai paveikė visuomenės nuotaikas ir lūkesčius. Nors didžiausią nuolatinį pasitikėjimą turinčios partijos Japonijoje pristatomos kaip nacionalistinės, o kai kurios ir dešiniosios, visgi per pastarąjį dešimtmetį tradicinių vertybių piliečiai jautė prastėjantį atstovavimą parlamente. To pasekoje buvo įsisteigtos net 3 naujos vertybiškai dešinės pakraipos partijos.

2025 metais vasarą vykusiuose rinkimuose į Aukštuosius parlamento rūmus ilgametė valdančioji Liberalų demokratų partija neteko daugumos, o rinkimų kartelę perlipo dvi naujos dešiniosios partijos. Viena jų gavo 2 vietas, kitai pasisekė dar geriau. Partija Sanseitō ("Dalyvavimo politikoje partija") iškovojo 14 iš 124 vietų (iki šiol turėjo 1) parlamente, surinkusi 12,6 % balsų ir tapusi šešta pagal palaikymą partija šalyje. 

Sanseitō buvo įkurta 2020 m. kaip atsakas į augantį nepasitikėjimą tradicinėmis politinėmis jėgomis. Jos ideologinis pagrindas – Japonijos interesų iškėlimas į pirmą vietą: nuo migracijos ribojimo iki kultūrinio paveldo apsaugos ir ekonominio nacionalizmo. Partija pasisako už griežtesnę imigracijos kontrolę, tradicinių šeimos vertybių puoselėjimą, LGBT supratimo skatinimo įstatymo panaikinimą, Japonijos kultūrinio paveldo saugojimą bei universalių išmokų už vaikus mokėjimą po 100 000 jenų (apie 500 svarų / 670 JAV dolerių). Tuo pačiu siūloma nutraukti socialinių išmokų mokėjimą ne Japonijos piliečiams. Sanseitō taip pat kritikuoja turistų perteklių, esą keliantį kainas ir mažinantį vietinių gyvenimo kokybę. Akcentuoja gynybos biudžeto didinimo būtinybę, Kinijos kapitalo didėjimo Japonijoje grėsmes.

Partijos elektorato pagrindas - jauni vyrai nuo 20 iki 40 metų, socialinių tinklų vartotojai, tradicinėmis partijomis nusivylę rinkėjai bei pirmą kartą balsuojantys asmenys. Taip pat ir mažas pajamas gaunantys gyventojai, ypač regionuose, kur jaučiamas ekonominis spaudimas. 

Pasirinkta rinkimų strategija:

• Socialiniai tinklai: YouTube, TikTok ir Twitter tapo pagrindiniais kanalais, kur partija skleidė savo žinutes. Vaizdo įrašai pasiekė šimtus tūkstančių peržiūrų.

• Gyvi mitingai: organizuoti visoje šalyje, ypač regionuose, kur tradicinės partijos prarado įtaką.

• Emocinis ryšys: retorika orientuota į „paprastą žmogų“, akcentuojant kultūrinio nykimo ir ekonominio nesaugumo rizikas.

Dar iki rinkimų Sanseitō mobilizavo aktyvią bendruomenę, vykdė gyvas ir internetines kampanijas, versdama tradicines partijas reaguoti į temas, kurios anksčiau buvo laikomos marginaliomis.

Jauno partijos lyderio, buvusio mokytojo Sohei Kamiya rinkimų kampanijos metu išsakytos frazės:

• „Užsieniečiai atvyksta čia, naudojasi mūsų gerove, bet atsisako laikytis mūsų papročių ir įstatymų.“

• „Japonai jaučia nerimą ir nepasitenkinimą, nes nėra aiškių taisyklių, kaip priimti užsieniečius. Turime nustatyti aiškius reikalavimus — įskaitant kalbos mokymą ir pagarbą Japonijos papročiams.“

• „Padarėme klaidų, kaip ir su visa ta lyčių lygybės politika. Žinoma, moterų darbas yra gerai. Bet per stipriai stūmėme mintį, kad „visi privalo dirbti“.“ 

• „Buvimas namuose su vaikais turėtų būti pripažintas kaip teisėtas ir garbingas pasirinkimas, kurį pastaraisiais dešimtmečiais nustelbė karjeros siekimo naratyvai.“

• „Švietimas turi remtis save gerbiančiu požiūriu į istoriją.“

• „Mes netikime, kad JAV ryžiai turėtų būti importuojami į Japoniją.“

• „Japonija apsupta branduolinių valstybių — mums reikia atgrasymo jėgos.“