Prancūzijos tradicinės kaimo mugės: dar viena kraštutinių kairiųjų mobingo auka

Philippe Nou nuotrauka

Prieš kelis mėnesius buvo įkurta asociacija, kurios tikslas – remti ir sertifikuoti tradicinius Prancūzijos kaimų festivalius. Prancūzijos kraštutiniai kairieji, pastebėję, kad organizacija gavo paramą iš kataliko milijardieriaus Piero-Eduardo Stėrino (Pierre-Edouard Stérin), pradėjo šmeižto kampaniją prieš projektą, teigdami, jog tai yra „kraštutinių dešiniųjų puolimas“. Dėl žiniasklaidos spaudimo sertifikaciją jau gavusios šventės buvo priverstos jos atsisakyti.

„Gražiausių Prancūzijos mugių“ ženklas („Les plus belles fêtes de France“) buvo sukurtas 2024 m., siekiant atrinkti, apdovanoti ir populiarinti vietinius festivalius, kurie jau kartų kartomis, o kartais ir šimtmečiais, praturtina Prancūzijos miestus ir kaimus. Šis sertifikatas reiškia, kad mugės gauna finansavimą, palengvinantį organizacinį procesą ir padidinantį jų žinomumą. Tai gali būti seniai rengiami ir gerai žinomi festivaliai, tokie kaip „Fêtes Johanniques“ (Žanos d‘Ark šventės), kuriuose jau kelis šimtmečius kasmet švenčiama Žanos d'Ark pergalė prieš anglus Orleane, arba mažesni, intymesni renginiai, skirti vietos ypatumams, tokie kaip „Fête du Piment d'Espelette“ (Espeleto pipirų šventė) Baskų krašte.

Liepos mėnesį komunistinis laikraštis „L’Humanité“ apkaltino organizaciją, kad ji slapta finansuojama konservatyvaus kataliko milijardieriaus Pierro-Edouardo Stėrino, kuris neseniai tapo mėgstamu kairiųjų taikiniu dėl savo dalyvavimo daugelyje kultūros ir švietimo projektų bei artimų ryšių su Prancūzijos Nacionaliniu Susivienijimu (Rassemblement National, RN). Nuo tada sertifikuotų festivalių organizatorių tarpe kilo panika, mat kairioji spauda ėmėsi visų priemonių, kad įtikintų, jog jie yra manipuliuojami kraštutinės dešinės politinio projekto naudai.

Pasak „France Info“, būtent dėl to kasmet lapkričio mėnesį San-Bonė-le-Frua (Saint-Bonnet-le-Froid) mieste, esančiame Prancūzijos Centrinio kalnų masyvo pakraštyje, rengiamos Grybų mugės organizatoriai nusprendė atsisakyti sertifikacijos ženklo po to, kai žiniasklaida atskleidė šią informaciją. „Buvo mūsų klaida neprašyti įstatų ir nepatikrinti toliau. Geriau turėčiau mažesnį mugės biudžetą, bet liksiu apolitiškas ir laisvas mąstyti kaip noriu“, – aiškina mugės prezidentas, tarsi ženklinimas reikalautų jo pareikšti politinę priklausomybę. Iš maždaug 60 festivalių, kuriems buvo suteiktas ženklas, jau keliolika atsisakė dalyvauti.

Tačiau ne visos mugės pasiduoda kraštutinės kairės spaudimui. Daugeliui iš jų šis ženklas yra svajonių galimybė tapti žinomais ir išgyventi sudėtingomis aplinkybėmis, kai sąlygos organizuoti šias populiarias šventes tampa vis sunkiau įvykdomos. Pavyzdžiui, spalio mėnesį Kantalo regione vykstančios Kaštonų mugės prezidentas nemato problemos ir ketina išlaikyti šį ženklą. „Nėra jokių įrodymų, kad Pieras-Eduardas Stėrinas turi kokią nors įtaką sprendimams, susijusiems su ženklu. Jis neturi sprendimų priėmimo galios. Jis yra tik finansinis partneris. Nematau priežasties pokyčiams.“, – paaiškino jis žiniasklaidai.

Asociacija tvirtina, kad už šios etiketės nėra jokios politinės darbotvarkės ir kad, atvirkščiai, būtent tie, kurie siekia ją destabilizuoti, užsiima politika. Asociacijos koordinatorius Tomas Meslinas (Thomas Meslin) sako, kad jau keletą dienų yra „priešiškos žiniasklaidos kampanijos auka“ spaudoje. „Jie naudoja klaidinančias taktikas ir šmeižikiškus apibendrinimus, bandydami įtikinti mūsų narius mus palikti.“ Taikinys yra renginių agentūra „Studio 496“, tvarkanti dalį asociacijos „Gražiausių Prancūzijos mugių“ organizavimo, kurios akcininkas yra Stėrinas. Jos prezidentas Tibo Farenk (Thibault Farrenq) yra žinomas dėl savo dešiniųjų pažiūrų. Tačiau asociacijai nėra priežasties nerimauti: Farenk tėra paslaugų teikėjas.

„France Info“ teigia, kad „didžioji dauguma“ sertifikuotų festivalių svarsto galimybę atsisakyti statuso. Tai nekelia nuostabos: buvo imtasi visų įmanomų priemonių tam pasiekti ir tai panašėja į gerai organizuotą raganų medžioklę. Kraštutiniai kairieji nėra tokie skrupulingi nepriklausomybės ir apolitiškumo klausimais, kai kalbama apie iniciatyvų, atitinkančių jų ideologinę darbotvarkę, finansavimą.