Ramūnas Aušrotas. Kaip Seimas tiesė kelią migrantams

Lietuvoje yra jau per 70 tūkstančių darbo migrantų iš Baltarusijos.

Problema yra ne tai, kad Valstybės saugumo departamentas nesugeba visų jų patikrinti, kaip teigia socialdemokratė D. Šakalienė. Problema yra dabartinių valdančiųjų priimtas sprendimas liberalizuoti darbo jėgos migraciją, ignoruojant galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. 

Turint omenyje, kad Baltarusija yra diktatūrinė valstybė, o A. Lukašenkos rėžimas yra valdomas iš Maskvos, yra labai didelė tikimybė, jog pasinaudojant šia iš esmės nekontroliuojama darbo jėgos migracija, Lietuvoje yra kuriamas agentūrinis tinklas, skirtas veikti prieš Lietuvą.  Kuris atėjus dienai X padarys paslaugą meškai iš Rytų.

Apie tai, kad nekontroliuojama darbo rinkos migracija iš Baltarusijos ir Rusijos yra tiesioginė grėsmė nacionaliniam saugumui reikėjo galvoti vakar, o ne virkauti šiandien. P. Saudargas, užuot kalbėjęs apie galimas grėsmes, turėtų visiems priminti, jog sprendimai liberalizuoti darbo jėgos migraciją buvo priimti 2023 m. pavasarį, Rusijos karui su Ukraina jau prasidėjus.

Būtent tada, pavasario sesijoje buvo svarstomas  LR SADM pateiktas Užimtumo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame, be gana gerų dalykų buvo ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymas išplėsti darbdavių galimybes įdarbinti užsieniečius (taip pat ir asmenis, Lietuvoje gavusius laikiną apsaugą). Tuo tikslu buvo numatyta iš užsienio pritrauktiems specialistams mokėti 3000 Eur atvykimo išmoką, o darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio – 500 Eur išmoką.

Pasiūlymas buvo motyvuojamas siekiu pritraukti į Lietuvą aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų atstovus. Tačiau tą patį pavasarį buvo pateikti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekto pakeitimai, kuriais pasiūlyta supaprastinti aukštos profesinės kvalifikacijos sąvoką, darbo jėgos iš trečiųjų šalių atvykimo tvarką,  taip pat atsisakyti reikalavimo įvertinti užsieniečio darbo atitiktį Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. 

Priėmus įstatymą, dar 2022 m. pabaigoje Užimtumo tarnyba patvirtino Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams. Šiuo įsakymu buvo darbo jėgai iš trečiųjų šalių buvo nuleista kartelė itin žemai. 

Apie tai, kad dėl šių sprendimų (kurie tuo metu dar buvo nepriimti) rašiau dar 2022 m. balandžio pradžioje (publikacija nuorodoje). O dabar šios politikos rezultatus matome plika akimi.

Būtent A. Armonaitę reikėtų laikyti šios masinės nekontroliuojamos darbo jėgos migracijos schemos architekte. Tiesa, visą šitą  lochotroną sugalvojo ne ji, bet viena lobistinė, darbdavių interesus ginanti organizacija, suinteresuota pigios darbo jėgos įvežimu į Lietuvą. Tačiau politine prasme šie pasiūlymai labai tiko dabartinių valdančiųjų propaguojamam  "Globalios Lietuvos" projektui, o taip pat atitiko jų suvokimą, kaip reikia gelbėti Lietuvos demografiją.

Nekontroliuojamos darbo jėgos migracijos problemą, su ja susijusias multikultūralizmo ir nacionalinio saugumo rizikas teks spręsti kitam LR Seimui.