Turkija ratifikavo Švedijos prisijungimą prie NATO
Turkijos parlamentas ratifikavo Švedijos narystę NATO, todėl Skandinavijos šaliai prisijungti prie karinio aljanso reikia tik prezidento Rec...
Turkijos parlamentas, kuriame Erdogano valdantysis aljansas turi daugumą, 287-55 balsais pritarė prašymui, kurį Švedija pirmą kartą pateikė 2022 m., siekdama sustiprinti savo saugumą, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą.
"Palaikome NATO plėtrą, kad sustiprintume aljanso atgrasymo pastangas", - sakė parlamento užsienio reikalų komiteto vadovas Fuatas Oktay.
Turkija atidėjo Švedijos narystės NATO patvirtinimą, remdamasi susirūpinimu, kad ši Skandinavijos šalis leidžia savo teritorijoje veikti grupuotėms, kurias Turkija priskiria teroristinėms organizacijoms, įskaitant Kurdistano darbininkų partiją (PKK). Turkiją taip pat papiktino Švedijoje vykusių protestų serija, per kuriuos buvo deginamas Koranas, tačiau valdžios institucijos to neuždraudė.
Fuat Oktay gyrė Švediją už tai, kad ji atsižvelgė į Turkijos prašymus, pakeitė kovos su terorizmu įstatymus, apribojo PKK finansinę veiklą ir panaikino ginklų pardavimo Turkijai apribojimus.
Ginklų sandoris su Jungtinėmis Valstijomis taip pat galėjo paveikti Turkiją, kad ji priimtų Švediją į NATO. Teigiama, kad JAV ketina parduoti Turkijai keturiasdešimt naujų naikintuvų F-16, o daugelis įtakingų Kongreso narių sakė, kad pritars pardavimui, kai tik Turkija pritars Švedijos narystei. JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džeikas Sulivanas (Jake Sullivan) palankiai įvertino žinią apie Turkijos balsavimą, sakydamas, kad Švedijos narystė aljanse padarys jį "saugesnį ir stipresnį".
Savo ruožtu Rusija įspėjo, kad reaguos, jei NATO sustiprins savo karinę infrastruktūrą Švedijoje ir Suomijoje. Pastaroji šalis prie aljanso prisijungė praėjusiais metais. Abi šalys anksčiau vykdė karinio neprisijungimo politiką.
Nors buvo spėliojama, kad Vengrija taip pat pasirašys dėl Švedijos priėmimo, Vengrijos parlamentas vėl susirinks tik vasario viduryje, o pastarųjų dienų aukščiausių pareigūnų komentarai rodo, kad jie kol kas nesirengia nusileisti.
Vengrijos dienraštis "Magyar Nemzet" išvardijo keletą klausimų, kurie papiktino konservatyviąją Budapešto vyriausybę, pavyzdžiui, Švedijos vaikai mokyklose mokomi, kad Vengrija nėra demokratinė valstybė, ir Švedija prisijungė prie Europos Komisijos ieškinio, kuriuo ginčijamas Vengrijos vaikų apsaugos įstatymas, eurokratų nuomone, diskriminuojantis LGBT asmenis, nes juo draudžiama mokyklose ir žiniasklaidoje propaguoti homoseksualumą ar lyties keitimą.
Pernai Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano politinis patarėjas Balázsas Orbanas (Balázs Orbán) paminėjo kitus pavyzdžius, kai dabartiniai aukšto rango Švedijos centro dešiniųjų vyriausybės nariai pavadino Vengrijos vadovybę ksenofobiška ir paragino ES sustabdyti mokėjimus Vengrijai.
Antradienį, sausio 23 d., Ulfui Kristerssonui išsiųstame laiške Viktoras Orbanas pakvietė Švedijos ministrą pirmininką atvykti į Vengriją, rašydamas, kad "bet kokio Švedijos ir Vengrijos politinio ar saugumo susitarimo pagrindas turi būti tvirtas abipusis pasitikėjimas" ir kad intensyvesnis politinis dialogas prisidėtų prie šalių ir jų institucijų tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo.
Tačiau Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billströmas atmetė kvietimą, sakydamas, kad "šiuo metu nėra pagrindo derėtis" su Vengrija. Jis pridūrė, kad, priešingai nei Turkija, Vengrija nepateikė jokių sąlygų, kai Švedija buvo pakviesta į 2022 m. NATO aukščiausiojo lygio susitikimą.
Pastarosiomis dienomis kalbėdamas su žurnalistais Vengrijos ministro pirmininko tarnybos ministras Gergely Gulyásas sakė, kad švedams įstojimas į NATO neatrodo pernelyg svarbus, nes jie nesikreipė į Vengriją. "Norint sustiprinti pasitikėjimą, reikia kontaktų", - pridūrė jis.
Trečiadienį Ministras Pirmininkas V. Orbanas sakė, kad per pokalbį telefonu su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu dar kartą patvirtino savo paramą Švedijos narystei NATO ir skatins Vengrijos parlamentą kuo greičiau ratifikuoti Švedijos paraišką.
Rašyti komentarą