Švedija atsisako skaitmeninių mokymo priemonių pradiniame ugdyme

Švedijos švietimo ministrės Lotta Edholm įsakymu mokyklos perkelia ugdymą nuo skaitmeninių prietaisų prie knygų ir rašymo ranka, o mokytojai ir ekspertai diskutuoja apie tokio sprendimo privalumus ir trūkumus, rašo The Guardian.

Šis politinis sprendimas grįžti prie tradicinių mokymosi būdų yra atsakas į politikų ir ekspertų keliamus nuogastavimus, jog itin skaitmenizuotas Švedijos požiūris į švietimą, įskaitant planšetinių kompiuterių diegimą vaikų darželiuose, pablogino bazinius įgūdžius

"Švedijos moksleiviams reikia daugiau vadovėlių", - kovo mėn. sakė Edholm. "Fizinės knygos yra svarbios mokinių mokymuisi."

Rugpjūtį ministrė paskelbė, kad vyriausybė nori pakeisti nacionalinės švietimo agentūros sprendimą ikimokyklinėse įstaigose privalomai naudoti skaitmeninius įrenginius. Ji planuoja žengti dar toliau ir visiškai nutraukti skaitmeninį mokymąsi vaikams iki šešerių metų amžiaus, naujienų agentūrai "Associated Press" sakė ministerija.

Nors Švedijos mokinių skaitymo gebėjimų rezultatai viršija Europos vidurkį, tarptautinis ketvirtų klasių mokinių skaitymo lygio vertinimas "Progress in International Reading Literacy Study" (PIRLS) parodė, kad 2016-2021 m. Švedijos vaikų skaitymo gebėjimai prastėjo. Specialistai tai sieja su skaitmeninio įrenginių naudojimo paplitimu ikimokykliniame ugdyme.

Švietimo ekspertai teigia, kad kai kurie mokymosi trūkumai galėjo atsirasti dėl koronaviruso pandemijos arba dėl to, kad daugėja mokinių imigrantų, kuriems švedų kalba nėra gimtoji, tačiau dėl pernelyg didelio ekranų naudojimo per pamokas mokyklose jaunuoliai gali atsilikti pagrindinių dalykų pamokose.

"Yra aiškių mokslinių įrodymų, kad skaitmeninės priemonės ne gerina, o blogina mokinių mokymąsi", - teigė Švedijos Karolinskos institutas, prestižinė medicinos mokykla, kurioje daugiausia dėmesio skiriama moksliniams tyrimams, rugpjūtį paskelbtame pareiškime dėl šalies nacionalinės švietimo skaitmeninimo strategijos.

"Manome, kad vėl reikėtų grįžti prie žinių įgijimo iš spausdintų vadovėlių ir mokytojų patirties, o ne prie žinių įgijimo iš laisvai prieinamų skaitmeninių šaltinių, kurių tikslumas nebuvo patikrintas."

Dėl spartaus skaitmeninių mokymosi priemonių diegimo susirūpino ir JT švietimo ir kultūros agentūra. Rugpjūčio mėn. paskelbtoje ataskaitoje UNESCO paskelbė "skubų raginimą tinkamai naudoti technologijas švietime".

Ataskaitoje šalys raginamos paspartinti interneto ryšį mokyklose, tačiau kartu įspėjama, kad technologijos švietime turėtų būti diegiamos taip, kad niekada nepakeistų asmeninio, mokytojo vedamo mokymo ir padėtų siekti bendro tikslo - kokybiško švietimo visiems.

Šis naujos dešiniųjų jėgų koalicijos valdomos Švedijos švietimo politikos sprendimas neatitinka ES pasirinkto vektoriaus. Naujoje ES vaiko teisių strategijoje laikomasi požiūrio, kad vaikai yra "iš prigimties linkę į skaitmenines technologijas" ("digital natives"), ir kad jiems būtinas geresnis interneto prieinamumas mokymuisi, socialinių ryšių plėtojimui, įgūdžių formavimuisi.

Europoje ir kitose Vakarų šalyse vyksta karštos diskusijos dėl internetinio mokymo. Pavyzdžiui, Lenkijoje ką tik pradėta įgyvendinti programa, pagal kurią nuo ketvirtos klasės kiekvienam mokiniui bus skiriamas valstybės finansuojamas nešiojamasis kompiuteris, taip tikintis padidinti šalies technologinį konkurencingumą.

Vokietija, kuri yra viena turtingiausių Europos šalių, labai lėtai perkelia vyriausybines programas ir įvairią informaciją, įskaitant švietimo, į internetą. Skaitmeninimo mokyklose lygis taip pat skiriasi 16-oje Vokietijos žemių, kurios pačios atsako už savo mokymo programas.

Siekdama kovoti su Švedijos ketvirtų klasių skaitymo rezultatų mažėjimu, Švedijos vyriausybė paskelbė, kad šiemet mokykloms bus nupirkta knygų už 685 mln. kr (50 mln. svarų sterlingų). Kasmet 2024 ir 2025 m. bus išleidžiama dar po 500 mln. kr., kad būtų paspartintas vadovėlių grąžinimas.

parengta pagal theguardian.com