Nacionalinis susivienijimas reikalauja stabdyti masinę imigraciją

Politinė partija Nacionalinis susivienijimas kreipėsi į valdžios institucijas, reikalaudamas stabdyti bet kokias darbo imigraciją lengvinančias teisines ar administracines priemones, finansines iniciatyvas ir programas, saugumo požiūriu ypatingai griežtai vertinti imigracijos prašymus iš visiškai svetimos kultūros ir geopolitiškai Lietuvai priešiškų valstybių.

Nacionalinio susivienijimo teigimu, demografinę politiką būtina grįsti principu, jog valstybė teikia pirmenybę savo piliečių išsaugojimui, susigrąžinimui, ir gimstamumo skatinimui. Šiems prioritetiniams uždaviniams spręsti turi būti skiriamos būtinos lėšos, administraciniai resursai, į tai turi būti orientuojamos mokestinės reformos ir ugdymo politika, užtikrinanti kitataučių gyventojų integraciją, vienodus standartus visų tautybių vaikams bei kokybišką ir šiuolaikišką patriotinį ugdymą.

„Reikalaujame nepriimti naujosios Lietuvos, kaip tautinės valstybės, sunaikinimo strategijos „Lietuva 2050“ ir suburti plačią bei reprezentatyvią patriotiškos inteligentijos bei tautiškai ir valstybiškai mąstančių ekspertų darbo grupę naujai – tautos išlikimo – strategijai parengti“, - rašome kreipimesi. 

Juo partija sureagavo į, kaip teigiama, Lietuvoje prasidėjusią masinę darbo imigraciją, įgaunančią kolonizacijos mastus. Atkreipiamas dėmesys, kad vien Baltarusijos piliečiams nuo 2020 metų suteikta apie 60 tūkstančių leidimų gyventi Lietuvoje. Tai daugiau nei dvigubai daugiau, nei baltarusių apskritai gyveno Lietuvoje 2021 metais. Migracijos departamento teigimu, vien šiais metais išduota net 50 000 leidimų gyventi ir dirbti Lietuvoje, o vos nepilnus pusantro tūkstančio iš jų sudaro aukštos kvalifikacijos darbuotojai. 

„Tokio masto imigracija, migrantų charakteristikos ir migracijos skatinimo politika kelia rimtas grėsmes Lietuvos visuomenei. Jeigu ji tęsis ligšioliniais ar didesniais mastais, imigracija grasina iš esmės pakeisti Lietuvos demografinį bei kultūrinį veidą ir sukurti problemas, būdingas multikultūrizmo eksperimentą išbandžiusioms ir jo krizę išgyvenančioms Vakarų valstybėms. Šios problemos – augantis nusikalstamumas, terorizmo grėsmė, kultūrinės ir socialinės įtampos, dirbtinai mažinami atlyginimai (darbo migracijos atveju) arba našta socialinės apsaugos sistemai (nedirbančių migrantų atveju). Visų svarbiausia iš jų vidutiniu ir ypač ilguoju laikotarpiu – iš esmės keičiant šalies gyventojų tautinę sudėtį neišvengiamai bus sugriautas ne tik kultūrinis Lietuvos valstybės egzistavimo ir tvarumo pagrindas, bet ir istorinis jos tęstinumas bei geopolitinis ir civilizacinis tapatumas“, - perspėja kreipimosi autoriai.

Kreipimesi teigiama, kad Vyriausybė atvirai pataikauja kitataučiams ir neslepia pasiryžimo pirmiausia rūpintis jų interesais Lietuvoje. 

„Premjerė I. Šimonytė svarbiausiais savo Vyriausybės darbais įvardijo tris išimtinai tautinių mažumų interesams tenkinti skirtus sprendimus: kitakalbių asmenvardžių pasuose įteisinimą, pakartotines kompensacijas žydų bendruomenei ir stačiatikių Konstantinopolio patriarchato atkūrimą Lietuvoje. Tautinių bendrijų reikalus viešai paskelbus svarbiausiu Vyriausybės veiklos prioritetu pirmą kartą atkurtosios nepriklausomybės laikotarpiu buvo oficialiai pripažinta, kad Lietuvos valstybę sukūrę ir šimtmečiais gynę lietuviai valdžios yra laikomi antrarūšiais šalies piliečiais, o gyvybiniai lietuvių tautos interesai nėra reikšmingi ir jų gali būti nepaisoma. Tačiau dar drastiškesnę nuostatą kurti nelietuvišką multikultūrinę Lietuvą įtvirtina strateginiai Lietuvos raidos dokumentai. Tiek globalios Lietuvos strategija „Lietuva 2030“, tiek naujoji strategija „Lietuva 2050“ numato lietuvių tautos išsisklaidymą po visą pasaulį, virstant išgalvota „globalia Lietuva“. Lietuvos ištautinimas ir lietuvių tautos išvietinimas, pakeičiant lietuvius atsivežtais kitataučiais kaip pigesne darbo jėga, buvo ir tebėra kertinis visų Lietuvą valdžiusių partijų demografinės ir migracijos politikos principas“, - teigia Nacionalinis susivienijimas.