Markas Zuckerbergas pripažino, kad Facebook cenzūravo vėliau pasitvirtinusią informaciją apie COVID

Daugiau apie ideologinę cenzūrą socialiniuose tinkluose skaitykite naujoje Beno Shapiro knygoje „Autoritarinis momentas“, lietuviškai išleistoje Valstybingumo studijų centro. 

"Meta" ("Facebook") vadovas Markas Zuckerbergas pripažino, kad "Facebook" cenzūravo informaciją apie COVID-19, kuri pasirodė esanti teisinga. 

Duodamas interviu populiariam podkasteriui Lexui Fridmanui, M. Zuckerbergas sakė, kad ankstyvuoju COVID sukeltos baimės laikotarpiu "buvo realių padarinių sveikatai, tačiau nebuvo laiko iki galo patikrinti daugybės mokslinių prielaidų".

"Ir, deja, manau, kad daug kas iš šios įstaigos atstovų, deja, pasimetė dėl daugybės faktų ir paprašė cenzūruoti daugybę dalykų, kurie, žvelgiant retrospektyviai, galiausiai pasirodė esantys labiau ginčytini arba teisingi." 

"Tie dalykai tikrai sunkūs, tiesa? Tai tikrai pakerta pasitikėjimą", - sakė technologijų magnatas. "Todėl manau, kad klausimai, kaip tai suvaldyti, yra labai subtilūs." 

Toliau M. Zuckerbergas sakė, kad jis apskritai pritaria, jog būtų cenzūruojama tik "žala", dėl kurios "visi sutaria, kad ji yra bloga", pavyzdžiui, smurto kurstymas, terorizmas ir seksualinis vaikų išnaudojimas. 

Meta generalinis direktorius sakė, kad "manau, kad norisi pasilikti turinio cenzūravimą tik žinomų kategorijų dalykams, dėl kurių žmonės bendrai sutaria, kad jie yra blogi", o informaciją, kuri tariamai galėtų būti "dezinformacija", pažymėti "faktų patikrinimu", o ne iš karto cenzūruoti.  

M. Zuckerbergo pareiškimai smarkiai kontrastuoja su veiksmais, kurių jo socialinės žiniasklaidos bendrovės ėmėsi anksčiau. Metais valdoma "Instagram" buvo kaltinama pernelyg atlaidžiu požiūriu į vaikų išnaudojimą savo platformoje, o tyrėjai nustatė, kad šis socialinis tinklas savo algoritmais palengvina "didžiulį pedofilų tinklą". 

Kita vertus, "Facebook" visam laikui uždraudė "LifeSiteNews" ir kitas svetaines už tai, kad jos tariamai skleidė "dezinformaciją" apie COVID-19, nors, kaip pripažįsta M. Zuckerbergas, didžioji dalis tos informacijos pasirodė esanti teisinga arba bent jau ginčytina.

Fridmanas pabrėžė, kad tiek COVID viruso, tiek COVID skiepų keliamas pavojus buvo karštai aptarinėjamas ir kad dėl šios ir kitų temų "labai nesutariama". 

"Taigi, kaip priimti sprendimus dėl to, kai pusės Jungtinių Valstijų ar didelės pasaulio dalies nuomonė labai skiriasi nuo kitos pasaulio dalies nuomonės?" Fridmanas paklausė Zuckerbergo. "Ar yra būdas "Meta" nedalyvauti šio klausimo moderavime?" 

Zuckerbergas pateikė labai miglotą ir išsisukinėjantį atsakymą, sakydamas, kad "manau, kad tikrai sunku žinoti, kur nubrėžti ribą, kas yra faktas, o kas - nuomonė, nes mokslo prigimtis yra tokia, kad niekas niekada nėra 100 proc. tikras". 

"Galite paneigti tam tikrus dalykus, tačiau nuolat tikrinate naujas hipotezes ir kruopščiai tikrinate seniai nusistovėjusius rėmus, o kartkartėmis išmetate kažką, kas veikė labai ilgą laiką, ir tai labai sunku." 

"Tačiau manau, kad vien dėl to, jog tai labai sunku ir kad tai yra kraštutiniai atvejai, nereiškia, kad neturėtumėte stengtis suteikti žmonėms tai, ko jie ieško, - tęsė jis.

Atrodo, kad Zuckerbergo žodžiai ir vėl prieštarauja veiksmams, kurių jo platformos ėmėsi cenzūruodamos balsus, nesutinkančius su vyraujančia mokslo ortodoksija, nors jis pripažįsta, kad net ir plačiai pripažintos mokslinės hipotezės ir sistemos gali keistis. 

Cituodamas "Twitter" bylas, atskleidusias vyriausybinių agentūrų ir "Twitter" sąmokslą, Fridmanas paklausė Zuckerbergo, "koks yra "Meta" požiūris siekiant atsispirti vyriausybių ir kitų interesų grupių spaudimui, kalbant apie tai, ką moderuoti, o [ko] ne?". 

"Meta" vadovas teigė, kad "apskritai mes gana aktyviai pasisakome už tai, kad prašymai pašalinti dalykus būtų atmesti, ir juos atremiame".  

Jis taip pat paaiškino, kaip vyriausybinės agentūros, pavyzdžiui, CŽV ir FTB, dalijasi informacija su "Meta". "Tai ne tiek spaudimas [cenzūruoti turinį], kiek tiesiog, žinote, žymėjimas kažko, dėl ko mūsų saugumo sistemos turėtų būti budrios." 

Nors žvalgybos agentūros negali tiesiogiai spausti socialinės žiniasklaidos platformų cenzūruoti turinį, jų nurodymas į tam tikras "grėsmes" taip pat gali būti veiksmingas būdas pasiekti politinį tikslą, kaip parodė liūdnai pagarsėjusios Hunterio Bideno nešiojamojo kompiuterio istorijos nuslopinimo 2020 m. spalio mėn. atvejis. Twitter Files atskleidė, kad FTB kelis mėnesius "pakartotinai įkalbinėjo [Twitter vadybininką] Yoelį Rotą" "atmesti pranešimus apie Hunterio Bideno nešiojamąjį kompiuterį kaip Rusijos "įsilaužimo ir nutekinimo" operaciją", tiesiogiai negrasindamas ir nedarydamas spaudimo Rotui ar Twitter, nors FTB žinojo, kad nešiojamasis kompiuteris buvo autentiškas. 

"Yra daug žmonių, kurie mano, kad turėtume cenzūruoti daugiau turinio, yra daug žmonių, kurie mano, kad turėtume cenzūruoti mažiau turinio", - sakė M. Zuckerbergas M. Fridmanui. 

"Taigi grįžtame prie tiesos klausimo, nes daugelis šių dalykų dar nėra sukietėję į vieną tiesą, o visuomenė tarsi bando išsiaiškinti, ką mes manome tam tikrais klausimais", - tęsė jis. "Galbūt po kelių šimtų metų visi atsigręš atgal ir pasakys: "Ei, ne, nebuvo akivaizdu, kad turėjo būti taip", bet, žinote, dabar esame tarsi mėsmalėje ir tai sprendžiame." 

Atrodo, kad M. Zuckerbergas kenčia nuo kognityvinio disonanso, nes jis pripažįsta, kad yra sudėtingų klausimų, kuriuos reikia aptarti ir kurie dar nėra išspręsti. Tačiau jo socialinės žiniasklaidos bendrovės, ypač "Facebook" ir "Instagram", ne kartą cenzūravo konservatyvius vartotojus ir tokias organizacijas kaip "LifeSiteNews", kurios išreiškė nuomonę ir pateikė įrodymų, prieštaraujančių vyraujančiam naratyvui COVID, LGBT ir kitais karštai diskutuojamais klausimais, todėl neleidžia šioms diskusijoms vykti jo platformose.

Šaltinis: lifesitenews.com