Konstitucinis teismas patvirtino, kad imsis Galimybių paso

www.respublika.lt

Ilgai vengęs klausimo dėl Galimybių paso, pagaliau Konstitucinis teismas (KT) imsis jo. Teismas jau pats paskelbė, kad priimtas nagrinėti Kauno apygardos teismo prašymas išaiškinti, ar pusmetį šalyje veikęs Galimybių pasas neprieštarauja Konstitucijai.

Kiek anksčiau Konstitucinis teismas atmetė Seimo narių grupės prašymą dėl Galimybių paso atitikties Konstitucijai motyvuodamas, kad tokio ribojimo šalyje nebėra, tad nėra prasmės ir nagrinėti, ar jis nepažeidė žmonių teisių. Šį kartą į KT kreipėsi teismas, sustabdęs baudžiamąją bylą, pradėtą pagal asmens, nuteisto už tai, kad, siekdamas patekti į prekybos centro patalpas, karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę atliekančiam darbuotojui pateikė kito asmens vardu išduotą galimybių pasą, apeliacinį skundą. Šioje byloje kreiptis į KT teismo paprašė advokatas Marijus Velička.

Kaip skelbia KT, Kauno apygardos teismas pareiškėjas prašyme nurodo, kad ginčijamose Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo, t. y. poįstatyminio teisės akto, nuostatose buvo įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo buvo tiesiogiai apribotos asmens teisės ir laisvės arba nustatytos asmens teisių įgyvendinimo sąlygos, nors pagal Konstituciją asmens teisių ribojimo sąlygos gali būti nustatytos tik įstatyme. „Kadangi, pasak pareiškėjo, Konstitucijoje nėra numatyta deleguotoji įstatymų leidybos teisė, Vyriausybė negalėjo nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris turi būti nustatytas tik įstatyme", - skelbia KT.

Taip pat pažymima, kad kadangi ginčijamu teisiniu reguliavimu, pasak teismo, ribojama asmens teisė į laisvę, tokia situacija, kai minėtus ribojimus nustatantis teisinis reguliavimas galioja neterminuotai, konstituciškai negalima ir nepateisinama. Tokiu teisiniu reguliavimu buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, atsakingo valdymo principai.

Rašte Konstituciniam teismui taip pat teigiama, kad asmenys, neatitikę Vyriausybės nutarimo nuostatose įtvirtintų kriterijų, t. y. nepasiskiepiję atitinkama vakcina, nepersirgę COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ar neatlikę COVID-19 tyrimo (ir negavę neigiamo atsakymo), negalėjo laisvai naudotis įprastomis kasdienėmis paslaugomis, jų galimybės gyventi įprastą gyvenimą buvo nepagrįstai pasunkintos, t. y. jie negalėjo naudotis Konstitucijos 20 straipsnio 1 dalyje jiems suteikta teise į žmogaus laisvės neliečiamumą.

„Be to, pasak pareiškėjo, asmenys, neatitikę nurodytų kriterijų ir negalėję naudotis kitomis, nei nurodyta, kontaktinėmis paslaugomis, buvo diskriminuojami asmenų, kurie šiuos kriterijus atitiko, atžvilgiu. Pareiškėjo manymu, abi nurodytos asmenų grupės galėjo būti koronaviruso platintojos, todėl nebuvo pagrindo jų traktuoti skirtingai, t. y. nebuvo objektyvaus pagrindo vieniems suteikti tam tikras teises ir laisves, o kitiems jas atitinkamai riboti. Todėl, pareiškėjo nuomone, ginčijamomis Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo nuostatomis nustatytas ribojimas prieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui, įtvirtinančiam asmenų lygiateisiškumo principą", - praneša KT.

Advokatas M. Velička kiek anksčiau „Vakaro žinioms" sakė, kad Kauno apygardos teismo sprendimas kreiptis į KT - tai didžiulė pergalė svarbiame kelyje. „Tiesą sakant, jau buvau beveik praradęs viltį. Bet reikia pripažinti, kad apygardos teismuose vis tik dirba aukštesnės kvalifikacijos teisėjai. Iš jų pozicijos supratau, kad tai labai aktualus klausimas, kurį būtina išspręsti. Juo labiau kad šiuo metu panašiose bylose teisiamų žmonių yra ne vienas. Manau, tai yra labai didelė pergalė", - sakė M. Velička.

Parengė Justina Gafurova