Stasys Pūtvis. Kodėl sabotuojami tvarkymo darbai Kauno senosiose kapinėse?

Kauno senosios kapinės įsteigtos 1847 metais, pilnai užlaidojus miesto kapines už gyvybinės sienos (dabartinis muzikinio teatro sodelis), tuo metu tai buvo miesto pakraštys šalia kelio jungiančio  tiesiamo geležinkelio linijos prieigas ir miesto centro. Iš karto kapinių teritorija suskirstyta pagal religines konfesijas, centrinę dalį skiriant Romos katalikams, pietinę provoslavams, šiaurės vakarų- evangelikams, šiaurės rytų – musulmonams. Šios dalys atspindėjo to meto miestiečių pasiskirstymą pagal konfesijas. Taigi šiose kapinėse turėjo būti laidojami visų konfesijų miestiečiai ir tikėtina 1863 metų sukilimo aukos. 

Provoslavų sklype 1862 metais buvo pastatyta Prisikėlimo cerkvė, o musulmonų sklype 1860 metais medinė mečetė ir bendruomenės namas. Intensyviausias laidojimo procesas įsibėgėjo I pasaulinio karo laikotarpyje. Vokiečių okupacinė administracija užsiėmė plotą išilgai tuo metu Ringštrase gatvės katalikų sklype. Karių palaidojimo vietas eilėmis nužymėjo kryželiais ir centrinėje dalyje pastatė masyvų akmeninį paminklą su patrankų vamzdžiais. 

Vokiečių karių palaidojimo sklype buvo sulaidota daugelis Saksų bataliono karių, kurie apgynė Kauną nuo bolševikų antpuolio Nepriklausomybės kovų metu. Iš viso vokiečiai Lietuvoje kovėsi daugiau kaip 6 mėnesius, apgynė ar išvadavo apie 13 Lietuvos miestų. O už nuopelnus kovose su bolševikais penki saksų karininkai buvo apdovanoti aukščiausiais Lietuvos valstybės apdovanojimais – Vyčio kryžiaus ordinais ("Wikipedia"). Tačiau, pasak G. Kulikausko, saksų savanorių vaidmuo Lietuvos Nepriklausomybės kovose nepelnytai nutylimas – Lietuvoje saksų savanoriams nėra nė vieno atskiro paminklo. Tai pripažįsta ir Krašto apsaugos ministerija „Saksų (vokiečių) savanorių, žuvusių Lietuvos Nepriklausomybės kovose 1918-1920 metais, atminimas Lietuvoje atskirai įamžintas nėra. Saksų (vokiečių) savanorių kapai yra visoje Lietuvoje, daugiausiai jų yra Kauno miesto kapinėse.“, – teigiama KAM atsakyme.

Lietuvos kariai savanoriai pradėti laidoti centrinėje  katalikų sklypo dalyje pradžioje pirmajame sklype, po to ir antrajame. Pradžioje buvo pastatyti mediniai kryžiai, kurie prastovėjo iki 1927 metų, kai buvo susirūpinta Savanorių kapų sutvarkymu. 1927-04-13 paskiriama nuolatinė komisija karių kapams tvarkyti, kurios pastangomis iki 1928 metų galo buvo sutvarkyti abu karių savanorių sklypai įrengiant takus ir pastatyti 600 betoninių kryželių, 350 pirmajame sklype ir 250 antrajame. 1930 metais antrojo sklypo centre pastatytas paminklas Žuvome dėl Tėvynės, pagal Stasio Stanišausko projektą.

Greta savanorių kapų  nuo 1919  metų laidoti karo lakūnai kuriems įrengti betoniniai paminklai su keturmenčiais propeleriais. Naikinant kapines dalis lakūnų kapų sunaikinti, kiti perkelti į Eigulių, Panemunės ir Seniavos kapines. Šalia lakūnų kapų 1936 metais pastatytas mauzoliejus S. Dariui ir S. Girėnui, lakūnų kūnai į jį perkelti tik 1937-11-01, o 1940 prireikus papildomai balzamuoti, perkelti į medicinos fakultetą. Naikinant kapines mauzoliejaus antžeminė dalis nugriauta ir rūsys užpiltas smėliu.

1941 metų birželio sukilime žuvę 162 sukilėliai taip pat palaidoti šiose kapinėse bendram kape, kaip ir civilinės pirmųjų karo dienų aukos sulaidotos bendroje kapavietėje į šiaurę nuo kapinių sargo namo, tarpe jų ir dailininkas Vladas Eidukevičius. 

Kapinių prieškarinis išplanavimas ir būklė aiškiausiai matoma aero foto nuotraukose 1938 m.

Po karo kapinėse jau nebelaidota ir 1959 metais kapinės panaikintos, paminklai nugriauti, teritorija buldozeriu išlyginta ir nutiesti pėsčiųjų takai visai neprisilaikant buvusio išplanavimo. 1973 metais buvusių kapinių katalikų sklypo šiaurės-vakarų kampe pastatytas paminklas keturiems komunarams.

Po Kovo 11-osios susirūpinta karinio paveldo išsaugojimu apskritai ir Senosiose Kauno kapinėse išskirtinai. Lietuvos vyriausybės 1992-04-06 potvarkiu Nr. 348p įmonė „Palikimas“ buvo įpareigota Senosiose miesto kapinėse atstatyti karinio paveldo objektus ir kapus. 1995 m. kapinių antrajame Nepriklausomybės kovų karių sklype buvo atstatytas paminklas  „Žuvome dėl Tėvynės“, atnaujinta dalis takų, parengtas bendras kapinių projektas. Kapinėse iki šiol niekaip nepaženklinti neperkeltų mjr. Juozo Tomkaus, plk. Kosto Boleckio, 33 karių savanorių, kurių pavardės žinomos, Lietuvos kariuomenės vado gen. Silvestro Žukausko ir Karo lauko teismo nario plk. Romano Chodakausko kapai. Nes tuo turėjusi užsiimti įmonė „Palikimas“ 1999 kovo mėnesį buvusio Kultūros ministerijos viceministro N. Puteikio iniciatyva likviduota.

Netekus koordinuojančio centro, karių kapų tvarkymo darbai įgavo stichinį pobūdį. Visi veiksmai tapo priklausomi nuo miesto savivaldybės geranoriškumo ir galimybių. Nors 2005 12 06 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4576 patvirtintas Senųjų  kapinių detalusis planas, jo sprendiniai iki šiol neįgyvendinti. 2010 metais parengtas architektės Dijanos Pikšrienės kapinių techninis projektas ir spalio 20 d išduotas statybos leidimas Nr. LNS-21-101020-01088, kurio galiojimas neterminuotas, tačiau tolimesni darbai vykdyti kapinėse nei su detalioju planu, nei su techniniu projektu nieko bendro neturi ir netgi drastiškai prieštarauja patvirtintiems sprendiniams.

Nors kapinių žemės sklypas suformuotas, bet vykdant Vytauto pr. rekonstrukcijos darbus kartu su klojamu šaligatviu atnaujintos dangos ir prie buvusio keturių komunarų paminklo (beliko sugražinti sovietines skulptūras iš Grūto parko), nors ši teritorija yra kapinių dalis ir čia palaidotos pirmosios antrojo pasaulinio karo aukos ir šios teritorijos išplanavimas numatytas kapinių techniniame projekte. Tvarkant transporto stotelės Griunvaldo g. aplinką drastiškai užgrobta kapinių teritorijos dalis ir prijungta prie Vytauto pr. šaligatvio, šioje kapinių dalyje sulaidoti pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapai, tame tarpe Saksų bataliono kariai, tokie veiksmai grubiai pažeidžia Lietuvos ir Vokietijos sutartį dėl karių kapų priežiūros. Sunku suvokti, kokia logika vadovaujantis tokie veiksmai vykdomi. Apie tai buvo rašyta spaudoje, savivaldybė informuota raštiškai, bet jokios reakcijos nesulaukta. 2018 metais užsimota atnaujinti kapinių teritorijoje takus ir vėl net nebandyta vadovautis techniniu projektu. Likviduotos betoninių trinkelių dangos įrengtos 1997 metais „Palikimo“ įmonės ir išlieta asfalto danga sovietmečiu įrengtų takų vietoje, išrausti grioviai kabeliams ir sustatyti apšvietimo stulpai. Ir vėl nauji asfalto sluoksniai užklojo nepriklausomybės karių pirmąjį sklypą ilgam palaidodamas tautos didvyrių atminimą, nes nėra nieko amžinesnio už laikinumą. 

Jau kuris laikas kapinių teritorijoje rengiami kultūriniai renginiai; Kaunas 2022 programos vystytojų „Atminties biuro“ programos, Kauno bienalės meniniai objektai, visuomeninių organizacijų organizuotos instaliacijos pagerbiant užmirštus įamžinti karius savanorius. Visi šie renginiai gražiai siejasi su kapinių teritorijos atminties lauko išsaugojimu ir įprasmina dabartį, tik deja, valdžios institucijų visos šios inicijatyvos nepaskatina tinkamai užbaigti tvarkybos darbus. Visi atsakymai, kurių sulaukta po kreipimosi į  LR vyriausybę, KPD, Kauno savivaldybę, tik biurokratinės ekvilibristikos pavyzdžiai, kurie neteikia jokių vilčių, kad vykdomas darbų sabotažas kada nors baigtųsi.

Architektas Stasys Pūtvis