Šv. Pijaus X brolijoje – dar vienas kunigas iš Lietuvos

Birželio 26 d. Caickofene (Vokietija) įsikūrusioje Šv. Pijaus X brolijos seminarijoje vykusios ceremonijos metu į kunigus buvo įšventintas G...

Birželio 26 d. Caickofene (Vokietija) įsikūrusioje Šv. Pijaus X brolijos seminarijoje vykusios ceremonijos metu į kunigus buvo įšventintas Gytis Karčiauskas. Tai antras lietuvis kunigas, priklausantis šiai tradicionalistinei Katalikų Bažnyčios kongregacijai.

Šeštadienį į kunigus įšventini iš viso penki Švč. Jėzaus Širdies seminarijoje formaciją įgiję dvasininkai: du vokiečiai bei po vieną austrą, čeką ir lietuvį.

Gytis Karčiauskas gimė 1978 m. Anykščiuose, vėliau gyveno ir mokėsi Vilniuje, čia baigė informatikos studijas. 2005 m. Olborgo universitete (Danija) jis įgijo informatikos daktaro laipsnį. Po to buvo įstojęs į Vilniaus kunigų seminariją, tačiau netrukus nutraukė studijas ir, atradęs tradicinę Bažnyčios liturgiją, pradėjo patarnauti Mišioms sostinės Šv. Kryžiaus bažnyčioje. Nusprendęs atsiliepti į kunigystės pašaukimą, jis pradėjo mokslus Bavarijoje įsikūrusioje Šv. Pijaus X brolijos seminarijoje, rengiančioje kunigus vokiečiakalbėms bei Vidurio ir Rytų Europos šalims. Prieš jį mokslus šioje seminarijoje yra baigęs dar vienas lietuvis kunigas – Edmundas Naujokaitis, įšventintas į kunigus 2002 m. Šiuo metu jis darbuojasi Brolijos Šv. Kazimiero priorate Kaune.

Iškilmingos kun. dr. G. Karčiausko primicijos vyks kitą šeštadienį, liepos 3 d., 10 val. Brolijos Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčioje Kaune (Birutės g. 1).

Šv. Pijaus X kunigų brolija, 1970 metais įkurta Lozanos, Ženevos ir Fribūro vyskupo François Charrière‘o dekretu, yra žinoma dėl savo ištikimybės tradicinei Bažnyčios doktrinai ir liturgijai. Būtent dėl šios ištikimybės Brolija bei jos steigėjas arkiv. Marcelis Lefebvre’as netrukus susilaukė progresyviųjų sluoksnių Bažnyčioje kritikos ir persekiojimo, o vėliau ir įvairių kanoninių sankcijų. Pati brolija, kaip ir daugelis jai nepriklausančių kanonų teisės specialistų, šias sankcijas tiek dėl objektyvaus pagrindo nebuvimo, tiek dėl kanoninio proceso trūkumų visuomet laikė neteisėtomis.

Vatikanas, nors ir laikydamasis kitos nuomonės, nuolat pabrėžė, kad Brolija yra Katalikų Bažnyčios dalis ir atmetė kai kurių vyskupų teiginius, esą Brolija yra schizmatinė. Benedikto XVI ir Pranciškaus pontifikatų metu panaikinta dauguma Brolijos kunigams skirtų bausmių ir apribojimų. Šiuo metu kongregacijai priklauso apie 700 kunigų, tarnaujančių daugiau nei 70 pasaulio šalių. Lietuvoje, be priorato ir koplyčios Kaune, Brolijai taip pat priklauso koplyčios Vilniuje bei Šiauliuose.



Susiję

Religija 5433908561153721916

Rašyti komentarą

15 komentarų

Krivis rašė...

Lefebrizmas tikrai nėra tai, kas sužavės daugelį.

O patriotizmą labiausiai skatina, šiaip jau, baltų tikėjimas. To irgi neverta pamiršti.

Anonimiškas rašė...

Patriotizmą turbūt skatina vidinė žmogaus nuostata, kad yra svarbesnių dalykų už jo asmeninę gerovę ir kad Tėvynė - tai vienas iš tokių dalykų. Kaip tokia vidinė nuostata pas žmogų gali atsirasti ar kaip ji yra išsiugdoma - diskusinis klausimas. Dėl baltų tikėjimo aš esu skeptiškas. Visų pirma mes nežinome, koks jis iš tiesų buvo, nes fragmentai kaimyninių tautų metraščiuose (jei juos priimsime už tiesą), mažai ką pasako. Kita vertus, turime krikščionybę, kuri labai aiškiai prašo kiekvieną krikščionį "numirti sau", ir kuo tai gali baigtis ribiniu atveju parodo įkūrėjo (Kristaus) gyvenimas.

Pridursiu, kad nebūtų teisinga pasirinkti ar remti vienokią ar kitokią religiją dėl to, kad ji palaiko mums labai brangią vertybę (pvz. Tėvynę ar patriotizmą). Jei panaršysite šiuolaikinių Rusijos imperialistų interneto svetainėse, rasite nemažai pagiriamųjų žodžių stačiatikybei. Bet ne dėl to, kad rašytojai tikėtų į kažkokį Dievą, o todėl, kad, jų manymu, stačiatikybė yra naudingas instrumentas rusų visuomenei suburti ir šio visuomenės sluoksnio imperinėms užmačioms realizuoti. Mano manymu, religija negali būti instrumentu kad ir pačioms brangiausioms vertybėms/idėjoms. Religija yra apie asmeninį žmogaus santykį su Dievu ir reikėtų rinktis tą religiją (arba ateizmą) į kurią mus nuveda tiesos paieškos.

Krivis rašė...

„Dėl baltų tikėjimo aš esu skeptiškas. Visų pirma mes nežinome, koks jis iš tiesų buvo, nes fragmentai kaimyninių tautų metraščiuose (jei juos priimsime už tiesą), mažai ką pasako“

Lygiai taip pat būtų galima sakyti apie Karaliaus Mindaugo Lietuvą: fragmentai kaimyninių tautų metraščiuose ir pan. Tai pagal Tamstos logiką reikštų, kad esate skeptiškas dėl Lietuvos nepriklausomybės? :)

O dar geriau pagalvojus, lygiai tą patį galima pasakyti ir apie krikščionybės įkūrėją: beveik nieko tikro nežinome, iškraipyti fragmentai, užrašyti daug metų po jo mirties jo nemačiusių žmonių jam svetima graikų kalba. Nuosekliai laikydamasis savo principo, turėtumėte būti skeptiškas ir dėl to.

Ir šiaip, koks minimalus spaudos ženklų skaičius turėtų būti išlikęs apie religiją, kad ją būtų galima laikyti „tikra“ pagal Tamstos kriterijus? :) Ir apskritai, kaip sakė vienas jūsų raštų veikėjas, kas yra „tikra“? :)

Anonimiškas rašė...

Vadinamas "lefebrizmas" tėra paprasta katalikybė, tiesiog be marksistinio politkorektiškumo priemaišų, įsiveržusių į Bažnyčią per kelis pastaruosius dešimtmečius. Didelė dalis Lietuvos vyriausios kartos kunigu, gal su tam tikrom išlygom, irgi yra kvazi- ar kriptolefebristai, tik gal niekada neturėję progos įsigilint į tas kovas, kurias Vakaruose normalūs sveiko proto katalikai ("lefebristai") turėjo kovot su pasaulio meilės ištroškusiais savo komunistuojančiais broliais.

Pikc Kažinkavičius rašė...

Gaila, ekranvaizdžių nėra kaip įkelti, tad tenka perrašyti. Žodžiu, situacija tokia - viena "etatinė vaivorykštinė" kreipėsi į Romuvą su klausimu, "ant kiek jūs vaivorykštiniai". Atsakė tokie Maryte Danute: "“Romuva is accepting of all ethnic backgrounds, sexual orientation and identity. Our Krivis, Jonas Trinkunas, made it clear that it is one’s intentions and dedications that matters, not the colour of your skin or who you love. Our Seniunas Emeritus of the USA is gay, and that has never been an issue with the “founders”.”
Tai ką aš žinau...

Krivis rašė...

Rupūs miltai. Na, aš nesu su jais susijęs. Negalėčiau pasakyti, kad jų atsakymas mane džiugina, bet tikriausiai už jo slypi politiniai manevrai, kaip jie juos supranta.

Zmogus rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
Zmogus rašė...

Telaimina Dievas Šv Pijaus X brolija

Unknown rašė...

Kokia painiava komentuotojų pažiūrose. Jei religija sukuria asmeninį žmogaus ryšį su Dievu, tai ją rinktis reikia ypač dėmesingai. Ir vadovautis tuo ryšiu nuosekliai visose gyvenimo sityse – moralinėje, socialinėje, dvasinėje.
Nėra jokios kitos religijos, kuri būtų reikalingesnė žmogui už krikščionybę, kadangi ji siūlo žmogui ne laikiną žemišką gyvenimą, bet amžinybę. Dėl krikščionybės Įkūrėjo, ką rašo Krivis 17:38, jokio skepsio. Visos evangelijos parašytos tarp 70 – 100 m. po Kr.Jose pasakojama apie 40 – 70 metų senumo įvykius, kuriuos visiškai nesunku prisiminti. Kristaus mokiniai buvo Matas ir Jonas, evangelistas Morkus buvo apaštalo Petro mokinys, Lukas – evangelijos ir Apaštalų darbų autorius, apaštalo Pauliaus bendradarbis. Apie kokius iškraipytus fragmentus galima kalbėti? Juo labiau, kad pats evangelistas Lukas rašo: "Taip pat ir aš, rūpestingai viską nuo pradžios ištyręs..." Taigi nerašė, kas ant vaizduotės užėjo, bet tai, ką RŪPESTINGAI IŠTYRĖ. Nė vienas kompetentingas tyrėjas negali užginčyti svarbiausių Jėzaus gyvenimo periodų.

Unknown rašė...

Toliau. Jei kalbėsime apie katalikybės ir stašiatikybės ryšį bei problemas, tai visai nesunku, turint noro, įsitikinti, jog katalikybė nuo pat atskilimo 1054 m. prarado ir vienatinės Bažnyčios statusą, ir Šv. Dvasios veikimą. Ji nebeturi galių teikti tikrus sakramentus, ji iškraipė Apreiškimą, Šv. Tėvų mokymą, Liturgiją. Lefebristai galbūt dar stengiasi išsaugoti svarbiausias krikščionniškas nuostatas, bet jų iškraipytas katalikiškas paveldas – popiežystės bei popiežiaus neklaidingumo (!) dogma, t.p. dogmos apie nekaltąjį Švč. Mergelės Marijos prasidėjimą ir kt. neduoda žmogui autentiško krikščionybės paveikslo.
Pasigilinus, stačiatikybė visiškai skiriasi nuo katal;ikybės, ypač nuo šiuolaikinės modernistinės, kuri beveik nebeturi nieko, kas krikščioniška.
Lietuva yra okupuota katalikybės, kuri negali nuvesti žmogaus į jokį amžinąjį gyvenimą.
Kristus įkūrė tik vieną Bažnyčią, ir toji Bažnyčia nuo pat pradžių buvo ir tebėra krikščioniškoji ortodoksija, arba stačiatikybė.

Zmogus rašė...

Stačiatikiai yra schizmatikai

Unknown rašė...

Toks teiginys "stačiatikiai yra schizmatikai" nieko neįrodo. Aš irgi lygiai taip pat galėčiau parašyti "katalikai yra schizmatikai", ir tai nieko nereikštų be istorinių faktų.
Tačiau bent kiek pasidomėjus Bažnyčios istorija, galima suprasti, jog pirmoji atskilo būtent Vakarų, t.y. katalikų bažnyčia. Nesutarimai tarp abiejų – Rytų ir Vakarų krikščionių pusių brendo jau toli iki 1054 m. schizmos, bet būtent tais metais liepos 6 popiežiaus Leono IX legatai atvyko į Šv. Sofijos soborą (kuriame dabar karaliauja musulmonai)ir padėjo ant altoriaus bulę, pasmerkiančią patriarchą Kerularijų. Šis po kelių dienų padarė tą patį legatų atžvilgiu. Taigi pirmieji atskilo katalikai.
Be šio fakto, labai akivaizdus įrodymas, jog katalikai yra schizmatikai, yra tai, jog katalikybė visiškai iškreipė tikrąjį krikščionybės mokymą, pradedant nuo garsiojo filioque (eretiško tikėjimo Šv. Dvasios dvipradiškumu), toliau, jau rašiau, – neatitinkančiomis ŠR neteisėtomis dogmomis ir t.t. Katalikų bažnyčioje nėra Šv. Dvasios – yra tik aukšti sielos polėkiai, bet jie niekur neveda.

Unknown rašė...

Bažnyčių nesuvienys nei jokie dialogai, nei ekumeniniai ryšiai, bet tik grįžimas į ortodoksinę krikščionybę, atmetus visus eretiškus mokymus.

Anonimiškas rašė...

Puiku, dar vienas kunigas bus kuris moka laikyti Šv. Mišias tinkamai. Dabar labai aktualu

Unknown rašė...

Vargu ar beteks...

item