Prancūzijos katalikai eina į gatves, nes dėl karantino vėl uždraustos viešosios Mišios

Kadangi pilietinės laisvės Prancūzijoje vėl buvo suvaržytos antruoju visuotiniu karantinu, kuris, kaip manoma, „nutrauks“ naują COVID-19 ban...

Kadangi pilietinės laisvės Prancūzijoje vėl buvo suvaržytos antruoju visuotiniu karantinu, kuris, kaip manoma, „nutrauks“ naują COVID-19 bangą, viešosios Mišios buvo uždraustos nuo lapkričio 3 d., o dalyvavimas gedulingose Mišiose ir vestuvėse buvo labai apribotas. Skubiu kreipimuosi į aukščiausią administracinį teismą, Conseil d'Etat, užginčyti vyriausybės sprendimo viešąsias pamaldas vadinti „neesminėmis“ nepavyko. Tačiau sekmadienį demonstracijos prie Nanto ir Versalio katedrų bei Lione sutraukė šimtus. Ateinantį sekmadienį kiti miestai, tokie kaip Paryžius, Orleanas, Bordo Atlanto vandenyno pakrantėje, Renas ir Vanas Bretanėje ir tikriausiai daugelis kitų, taip pat bus teisėtų lauko demonstracijų, kuriose bus „prašoma Mišių“, vieta.

Pirmą kartą penki vyskupai ir Prancūzijos vyskupų konferencijos atstovas nusprendė prisijungti prie teisinės gynybos prieš Mišių draudimą, teigdami, kad nė viena COVID-19 „kilmės vieta“ nebuvo atsekta iki susibūrimų bažnyčiose. Įdomu tai, kad oficiali Prancūzijos „mokslinė taryba“, esanti daugelio Prancūzijoje įgyvendinamų laisvę griaunančių priemonių autore, nepritarė viešų pamaldų uždraudimui.

Didėjantis hospitalizacijų, priskirtų COVID-19, skaičius paskatino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną paskelbti antrą visuotinį karantiną, kuris buvo pradėtas spalio 29 d. tam, kad, anot jo, būtų išvengta reanimacijos lovų „perpildymo“, kurių skaičius – apie 5000 šalies mastu – nebuvo padidintas nuo pirmojo visuotinio karantino, trukusio nuo kovo 17 d. iki gegužės 11 d., nepaisant to, kad vasarą buvo atokvėpis, kurio metu užkratas plito nedidėjant faktiškai sergančių žmonių skaičiui. Kaimyninėje Vokietijoje yra penkis kartus daugiau lovų ir daug mažiau mirusiujų nei Prancūzijoje.

Naujas visuotinis karantinas bus katastrofiškas vietinėms parduotuvėms miesto centruose, ir tikimasi, kad jis suduos paskutinį smūgį daugeliui restoranų, barų, su turizmu susijusių verslų, teatrų ir specialių renginių įmonių, kurie daug prarado jau per pirmąjį karantiną. Visi didieji prekybos centrai, maisto parduotuvės, vyno parduotuvės, tabako parduotuvės ir kitos vadinamosios „būtiniausių prekių“ parduotuvės gali ir toliau dirbti; ikimokyklinės įstaigos ir vidurinės mokyklos lieka atviros; bankai, viešosios paslaugos ir transportas toliau veikia. Visa tai kartais gali atrodyti gan keistai: kai kurios metro linijos Paryžiuje yra perpildytos, nes statybos darbai ir su žmonėmis nedirbančios įmonės yra skatinamos dirbti ir toliau, pirmenybę teikiant darbui nuotoliniu būdu, kai tik tai yra įmanoma.

Kaip apibrėžta dekrete, paprasti žmonės privalo išsirašyti sertifikatą tam, kad galėtų išeiti užsiimti „esmine“ veikla (sportuoti ir vaikščioti leidžiama maždaug iki kilometro nuo namų ir vieną valandą). Pažeidus šias taisykles gresia 135 eurų bauda. Už tris „pažeidimus“ per 30 dienų gali būti skiriama 3750 eurų bauda, laisvės atėmimas iki šešių mėnesių ir vairuotojo pažymėjimo praradimas iki trejų metų.

Nešioti kaukes lauke yra privaloma daugelyje miestų, pavyzdžiui, Paryžiuje, o kai kur net Alpių kalnų takuose. Reikalaujama, kad vaikai nuo 6 metų mokykloje dėvėtų kaukes visą dieną.

Daugelį gąsdina kasdieninės gresiančios pražūties prognozės. Prezidentas Macronas pristatė naujas diktatoriškas priemones, sakydamas, kad nieko nedarant ir laukiant bandos imuniteto, mirs 400 000 žmonių. Tai būtų neįtikėtinos papildomos 400 mirčių kasdien daugiau nei trejus metus!

Esant dabartinei padėčiai, nuo rugsėjo pradžios nėra jokio reikšmingo bendro mirtingumo padidėjimo, o Parlamente buvo keliami klausimai apie tikrąją paskelbtų COVID-19 mirčių priežastį. Vis daugiau skeptikų ir grupių ginčija vyriausybės sprendimą įvairiais aspektais: dėl asmens teisių; ekonominių priežasčių; visuomenės sveikatos (savižudybių skaičius išaugo, o vėžio gydymas ir diagnozė dažnai nevyksta); dėl gydytojų teisės faktiškai gydyti COVID-19 pagal savo profesinį supratimą prieš jo sveikatos būklei tampant blogesnei... Sąrašas yra begalinis. Per kelias dienas peticija prieš privalomą kaukių dėvėjimą vaikams surinko beveik 200 000 parašų.

Daugiau nei 100 000 žmonių pasirašė peticiją „Pour la Messe“ („Už Mišias“), kurią paskelbė du buvę ICES (Vandėjos katalikų universiteto) kolegijos studentai, sakydami Macronui: „Žmogus gyvena ne vien duona. Maldoje mes norime nulenkti galvą. Mūsų kankiniams. Mūsų užpuolikams. Prancūzijai. Taip pat jums, pone prezidente. Mes atsisakome susitaikyti su tuo, kad turėtų nugalėti baimė“, - rašė jie.

Pirmoji, nedidelė pergalė jau buvo iškovota, kai spalio 28 d. paskelbus apie naują karantiną paaiškėjo, kad viešosios Mišios išimties tvarka bus leidžiamos Visų Šventųjų dieną lapkričio 1 d. ir kitą dieną – per Vėlines. Buvo pranešimų, kad kunigai verkė, sakydami paskutines homilijas ar suteikdami paskutinį palaiminimą Mišių pabaigoje. Montobano vyskupas Bernardas Ginouxas spalio 29 d. išsiuntė Twitter pranešimą, kuriame kvietė tikinčiuosius Mišių metu „įsiveržti“ į savo bažnyčias.

Prancūzijos vyskupų konferencijos prezidentas taip pat parašė oficialų laišką vyriausybei, sakydamas, kad bažnyčios nėra žinomos, kaip užsikrėtimo vietos ir kad katalikai puikiai sugeba laikytis visų būtinų sanitarinių priemonių.

Praėjus vienai dienai po karantino dekreto paskelbimo ir paaiškėjus, kad viešos Mišios yra uždraudžiamos, kelios pasauliečių ir religinės organizacijos kreipėsi į Valstybės Tarybą, kad ši įvertintų draudimą kaip prieštaraujantį pagrindinei religinio garbinimo laisvei, neproporcingą COVID-19 tikrovei, suabejodamos teiginiu, kad mirtų „400 000“ žmonių, ir pažymėdamos, kad yra daugybė karantino išimčių. Pagrindinis AGRIF advokatas Jérôme Triomphe (AGRIF yra krikščionių gynimo organizacija) taip pat atstovavo tradiciniams Šv. Petro brolijos institutams, Kristaus Karaliaus institutui, Sent Vinsento Ferjero dominikonų brolijai, Barroux benediktinų vienuolynui ir diecezinių kunigų asociacijai „Opus Sacerdotale“.

Tai buvo tie, kurie rodė kelią gegužę, įgydami teisėtą garbinimo teisę „karantino atšaukimo“ savaitėmis, kai Mišios vis dar buvo uždraustos.

Jérôme Triomphe ypač reikalavo galimybės priimti sakramentus tam, kad būtų užtikrinamas sielos išgelbėjimas amžinybei ir būtų galima priimti tikrąjį mūsų Viešpatį Eucharistijoje. Jis pridūrė, kad sakramentų poreikis yra didesnis būtent epidemijos metu ir kad žmonėms reikia vilties ir bendruomenės, nes daugėja savižudybių.

Taip pat pasirodė ir kitos grupės: Šventojo Pijaus X draugija (FSSPX), „Liberté politique“, konservatyvių idėjų grupė, „Civitas“, politinė katalikų grupė FSSPX „dešinėje“, pasauliečių grupės iš skirtingų Prancūzijos vietų bei VIA (buvusi krikščionių demokratų partija su buvusiu kandidatu į prezidentus Jeanu-Frédéricu Poissonu).

Iki pirmadienio vakaro prie šių grupių ir asmenų prisijungė „Pour la Messe“ studentai ir, dar svarbiau – keli atskiri vyskupai (Dominique Rey, Bernard Ginoux, Xavier Malle, Eric Aumonier, Marc Aillet, Jean-Pierre Cattenoz, David Macaire), Nacionalinės katalikų šeimų asociacijos atstovai ir kiti. Vyskupų konferencijos sprendimas prisijungti prie teisinių procedūrų, kurioms atstovavo Versalio vyskupas augziliaras Bruno Valentinas, buvo kai kas nauja ir net netikėta.

Deja, Valstybės taryba stojo vyriausybės pusėn, cituodama didelį skaičių COVID-19 „naujų atvejų“ (kurie nerodo užkrečiamumo ar faktinės ligos) ir teigė, kad išimtys griežtose priemonėse buvo padarytos tik „siekiant išvengti blogiausių ekonominių ir socialinių pasekmių, kurios buvo pastebėtos per pirmąjį karantiną“. Tad dvasinių poreikių tenkinamas laikomas nieko vertu. Taryba teigė, kad bažnyčios pamaldų metų, žmonėms giedant, gali vykti „lašelių“ apykaita ir apgailestavo dėl to, kad praėjusią vasarą Mišių dalyviai tarpusavyje nesilaikė metro atstumo ir kad kunigai ceremonijų metu dažnai nedėvėjo kaukių, kai religinėse apeigose dažnai dalyvauja „seni ir trapūs“ žmonės. Ji pavadino draudimą „proporcingu“.

Tuo pačiu metu „Conseil d'Etat“ paprašė vyriausybės aptarti galimus pokyčius iš naujo išnagrinėjant priemonių „tinkamumą ir proporcingumą“ tebegaliojant „sanitarinei nepaprastajai padėčiai“ – kuri išliks (nebent įvyktų stebuklas) iki vasario vidurio ir ilgiau, nes vyriausybė naudojasi visais savo turimais teisiniais ir politiniais manevrais stengdamasi išlaikyti laisvę varžančias priemones.

Tačiau dabar prancūzai išeina į gatves, viešai kalbėdami rožančius ir skanduodami Šartro „Ave Maria“, norėdami aiškiai parodyti, kad jiems jau gana.

53 metų Marcas Billigas sakė: „Šį kartą kompiuterinėms Mišioms mes tariame niet“. Jis ketvirtadienį paskelbė demonstraciją Nante, tačiau nesitikėjo, kad sekmadienio ryto mitinge dalyvaus 700 žmonių - vyskupijos ir tradicionalistų parapijų narių.

Besimeldžiančios minios nuotraukos, išplatintos socialiniuose tinkluose, paskatino 22 metų studentę iš Versalio (Adelaidė) paskambinti savo draugams per „WhatsApp“ ir pakviesti spontaniškai maldai prieš Sent Luiso katedrą 18:30 val. Ji atsiklaupė ant pastato laiptų ir už savęs išgirdo besimeldžiančius kitus žmones. Apsisukusi ji pamatė šimtus žmonių - maždaug 500 ar 600, praneša policija.

Dešimtims katalikų kilo ta pati mintis Lione, kur jie meldėsi priešais  miesto katedrą. Kitą savaitę katalikai ketina mitinguoti didžiausioje miesto aikštėje.

Pamaldžios sekmadienio demonstracijos buvo pirmieji spontaniški mitingai Prancūzijoje, ir visi tikisi, kad judėjimas augs. Vyskupas Marcas Aillet jau palaimino iniciatyvą. Kitose vietovėse kunigai aiškiai pasakė, kad jie ir toliau laikys Mišias bei laikys atviras bažnyčios duris. Daug kas priklauso nuo policijos ir žandarų uolumo bei tikinčiųjų drąsos ir sumanumo. Jie bent jau parodė, kad nepriims šios tvarkos gulėdami lovose.

Vertė Andrius Balsevičius.

Versta iš lifesitenews.com.


Susiję

Religija 1721243456007797326

Rašyti komentarą

item