Sambūris „Pro Patria“ siūlosi apmokėti J. Noreikos atminimo lentos atstatymą

Vilniaus universitete susikūręs patriotinio jaunimo sambūris „Pro Patria“ šiandien laišku kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių, siūlydamiesi apmokėti rezistento Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentos atstatymą. Sambūrio pirmininko VU doktoranto Vytauto Sinicos pasirašytame laiške žadama padengti lentos gamybos išlaidas, jeigu savivaldybė nesudarys kliūčių jos pakabinimui ir užtikrins tolesnę lentos priežiūrą ateityje. Tuo sambūris sureagavo į šiandieninius mero pasisakymus, esą Stanislovo Tomo sudaužyta Jono Noreikos atminimo lenta nebus atstatoma savivaldybės iniciatyva. 

Kaip rašoma laiške, patriotinio jaunimo sambūris „Pro Patria“ nusivylė mero išsakyta pozicija neinicijuoti rezistento Jono Noreikos atminimo lentos atstatymo, nes ši esą pakabinta ne savivaldybės iniciatyva. Sambūrio vertinimu, tai formali reakcija į formalumus peržengiančią laisvės kovų paniekinimo problemą. 

„Jeigu savivaldybė neturi lėšų ar noro atstatyti teisingumą ir pagarbos laisvės kovų dalyviams ženklus, sambūris „Pro Patria“ siūlosi apmokėti naujos lentos gamybą. Finansuosime J. Noreikos atminimo lentos atstatymo išlaidas, jeigu tik galite patvirtinti, kad nebus sudaryta jokių teisinių ar fizinių kliūčių lentą pakabinti jos ankstesnėje vietoje. Taip pat, kaip savaime suprantame dalyko, norėtume pažado, kad ateityje ši sambūrio lėšomis atkurta lenta bus saugoma nuo vandalizmo, o pakartotinio suniokojimo atveju atkuriama jau savivaldybės lėšomis. Nekantriai laukiame jūsų atsakymo“, - rašoma „Pro Patria“ laiške. 

Sambūrio pirmininko teigimu, J. Noreikos atminimo lentos atstatymas yra visos visuomenės rūpestis, o atsakomybės už tai vengimas – gėdingas elgesys. Įvertinę situaciją, sambūrio nariai nusprendė, kad jaunimui dera parodyti pavyzdį ir solidarumą. 

„Skubiai įsivertinome, kad sambūrio sąskaitoje turime lėšų, kurias galėtume skirti šiam kilniam tikslui, o taip pat kad galime prisidėti ir savo asmeninėmis lėšomis. Vien sambūrio narys Martynas Katelynas įsipareigojo paaukoti iki dviejų tūkstančių eurų, kiti prisidėtų mažesnėmis sumomis. Lentos atkūrimui neprašome niekieno pagalbos, tik užtikrinti atkurtos lentos priežiūrą. Jeigu liberalų valdomame Vilniuje vandalai galės įvesti savo tvarką tiesiog griaudami tai, kas jiems nepatinka, o valdžia paliks viską savieigai, turime užkirsti kelią anarchijai. Simboliška, kad Vilnius, kuriame lietuviai XX amžiaus pradžioje esant priešiškai valdžiai išliko tik tarpusavio solidarumo ir aukų dėka, šiandien vėl dovanoja mums panašias situacijas. Neabejojame, kad Lietuvoje yra daugybė žmonių, kurie stos mūru už žuvusių laisvės kovotojų atminimą. Pradėti gali jaunimas“, - teigė Vytautas Sinica. 

Primename, kad diskusijas visuomenėįe sukėlusi atminimo lenta rezistentui Jonui Noreikai – Generolui Vėtrai kabėjo ant Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos. Teismui patvirtinus teisėtumą Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos Centro sprendimų, kurias J. Noreika pripažintas nekolaboravęs su nacių okupacinę valdžia, Europos Parlamento rinkimuose dalyvauti siekiantis Stanislovas Tomas savavališkai sudaužė atminimo lentą, vandalizmo aktą nufilmavo ir paskelbė internete.