Lietuvos automobilių kelių direkcijoje aptiktas tikras politinių užsakymų archyvas

Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) pradedamas vidaus auditas – nustatyta, kad dalis ankstesniais metais rengtų projektų neatitinka nei realių poreikių nei techninio reglamentavimo.

„Jau šiandien aišku, kad projektavimui „į orą“ iššvaistyta mažiausiai 20 milijonų eurų. Tiek milijonų kainavo vien projektų kūrimas, kurie niekada nebus įgyvendinti. Šie pinigai galėjo būti panaudoti tų pačių svarbių projektų įgyvendinimui. Dvi Rusnės estakados galėjo būti pastatytos jau seniai. Direkcija ilgus dešimtmečius veikė lyg politinių užsakymų biuras. Užsakydama projektus LAKD pirko sau ramybę – projektai buvo rengiami, net jei neturėjo realaus finansavimo. Visuomenės interesai suprantami, kelių tvarkymo poreikis yra didžiulis. Tačiau sistemingas Lietuvos kelių planavimas, galima sakyti, neegzistavo“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Pasak ministro,  naujoji LAKD vadovybė aptiko tikrą politinių užsakymų archyvą – kiekviena nauja kadencija reiškė ir naujus politikų užsakymus direkcijai.

„Kelių direkcija, savo ruožtu, buvo tobulai įvaldžiusi politikų pamaloninimo meną – gavusi užsakymą įsukdavo projektavimo ir pinigų leidimo mašiną“,  – kalbėjo susisiekimo ministras R. Masiulis.

Vidaus audito metu LAKD bus patikrinti ir inventorizuoti daugiau nei 1000 projektų. Preliminariais duomenimis, dalis šių projektų nėra tinkami įgyvendinimui, nes neturi statybos leidimų arba neatitinka galiojančių techninių – normatyvinių dokumentų reikalavimų ir teisės aktų.

„Techniniai projektai kelio ruožų rekonstravimui, kapitaliniam remontui ar plėtrai turėtų būti rengiami tik tinkamai juos suplanavus. Ankstesniais metais LAKD savo raštais bei vieša informacija klaidino visuomenę ir prisiėmė įsipareigojimus, kuriems neturėjo finansinių išteklių. LAKD darbuotojai, nors ir žinodami, kad planuose tokių projektų nėra arba jiems nėra numatytas finansavimas, pirko projektavimo darbus ir taip per daugelį metų LAKD patyrė milijoninius nuostolius, kadangi techninių projektų panaudojimas ateityje neįmanomas, o sukurtas turtas nelikvidus“, – sakė LAKD laikinai pareigas einantis direktorius Vitalijus Andrejevas.

Pavyzdžiui, 2009 metais LAKD nupirko paslaugą Via Baltica kelio A5 ruožo nuo 45 iki 56km techniniam projektui parengti už 1,5mln. eurų, o 2015 metais įsigijo projekto koregavimo paslaugą už 0,8 mln. eurų. 2014 metais Via Baltica kelio A8 ruožo nuo 32 iki 53km parengto projekto sprendiniai neužtikrina dabartinių transporto srautų pralaidumo ir saugumo reikalavimų, nors visi projektai privalo būti rengiami atsižvelgiant į 20 metų transporto srautų prognozes ir t.t.