Trakų salos pilyje atidaroma paroda dr. J. Basanavičiui atminti

Vasario 15 d., trečiadienį, 16 val. Trakų salos pilies vakarinių kazematų 16-oje salėje vyko parodos „Vasario 16-oji. Jonas Basanavičius“ atidarymas. Šventę rengė Trakų istorijos muziejus, taip kviesdamas paminėti Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo dieną bei žymaus lietuvių visuomenės veikėjo, tautos patriarcho, pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ redaktoriaus, mokslininko ir gydytojo Jono Basanavičiaus (1851–1927) 90-ąsias mirties metines.

Parodoje supažindinama su dr. J. Basanavičiaus veiklą bei atminimą įamžinusiomis muziejinėmis vertybėmis iš Trakų istorijos muziejaus, raštijos, foto, istorijos, filokartijos, dailės bei numizmatikos rinkinių. Šie eksponatai atskleidžia tik mažą dalelę istorinės atminties apie unikalaus žmogaus interesus bei veiklos sritis, supažindina su J. Basanavičiaus bendražygiais, domėjimusi tautos praeitimi, folkloru, identiteto geneze ir raida, kova už nepriklausomybę. Tikėtina, kad kaip tik tai pastūmėjo dr. J. Basanavičių imtis vieno iš lietuvių tautinio sąjūdžio lyderių vaidmens.

Šios parodos tikslas – prisiminti Vasario 16-ąją ir neeilinę sukaktį asmenybės, vienos ryškiausių lietuvių tautinio atgimimo, nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo figūrų, šios dienos atsiradimui dedikavusios visą savo gyvenimą.

    

Dr. Jonas Basanavičius savo gyvenimo brandžiausius metus išgyveno užsienyje, daugiausia Bulgarijoje: buvo ne tik praktikuojantis medikas, kelių ligoninių direktorius, rašė medicinos klausimais, bet ir dalyvavo Bulgarijos kultūrinėje, visuomeninėje ir politinėje veikloje, domėjosi bulgarų praeitim, etnografija, archeologija. Didis eruditas nepradingo svetimose platybėse, o įkvėptas lietuvybės vizijų ne tik rašė, bet ir kryptingai veikė.

1905 m. – Didžiojo Vilniaus Seimo idėja, jo organizavimas, atsišaukimo į lietuvių tautą redagavimas, komplikuotas pirmininkavimas Seime (dėl aštrių nuomonių skirtumų, revoliucinių nuotaikų), memorandumo dėl Lietuvos autonomijos paruošimas – pirmieji lietuvių nacionalinio judėjimo kūrėjo svarbūs darbai.

    

1918 m. vasario 16-ąją buvo apvainikuotos visos lietuvių, daugelį metų siekusių valstybės laisvės, pastangos. Išaušus lemtingai Lietuvos istorijai dienai dr. J. Basanavičius, kaip vyriausias amžiumi Lietuvos Tarybos narys, iškilmingai paskelbė – perskaitė Lietuvos valstybės atstatymo aktą ir pirmasis jį pasirašė. Savo dienoraštyje „Lietuvos valstybės atkūrimo akto su sostine Vilniumi“ pasirašymą yra pavadinęs vienu iš keturių didžiųjų savo gyvenimo pasiekimu.

„Minėdami Vasario 16-ąją norime dr. Jonui Basanavičiui padėkoti už ugdytą tautinę savimonę bei valstybės laisvę“, – sako parodos rengėjai.

Paroda veiks iki 2017 m. kovo mėn. 19 d.