Ką siūlo iniciatyva „Už blaivią“. Pokalbis su Aurelijumi Veryga

www.bernardinai.lt

Kovo 14 dieną prasidėjo pilietinė akcija „Už blaivią“ siekiant surinkti 50 000 piliečių parašų ir teikti Seimui svarstyti moksliniais tyrimais pagrįstą Alkoholio kontrolės įstatymo projektą. Visgi skaityti teisinį projektą, kurį siūloma pasirašyti, yra gan keblu ir painu. Paprašėme, kad vienas iš akcijos iniciatorių, profesorius Aurelijus Veryga, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, pakomentuotų pagrindines siūlomas kovos su alkoholizmu šalyje priemones.

Kokias pagrindines priemones siūlote?

Pagrindiniai siūlymai yra keli. Iš tiesų žmogui gali būti iš pirmo žvilgsnio nelabai aišku, kas siūloma. Pats pagrindinis tikslas yra apsaugoti jaunus vartotojus, todėl tam pritaikytos ir priemonės.

Pirmoji priemonė yra visiškas alkoholinių gėrimų reklamos draudimas. Apie tai kalbėjome dar 2007–2008 m., ir Lietuva tokį sprendimą jau buvo priėmusi, tačiau neleido jo įgyvendinti atšaukdama jį, dar neįsigaliojusį. Tai nėra kažkokia naujovė, apie tai jau yra buvę daugybė diskusijų. Pagrindinis šios priemonės siekis yra sustabdyti alkoholio vartotojų jaunėjimą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad matantys reklamas vaikai ir nepilnamečiai anksčiau pradeda vartoti alkoholį, o jau jį vartojantys jaunuoliai ima gerti dar daugiau. Reklamos draudimų tikslas yra nutraukti šį ydingą ratą ir nereklamuoti prekės, kurios vartojimą valstybė bent deklaratyviai siekia mažinti.

Kita priemonė, vėl susijusi su jaunimu, yra minimalaus vartotojų amžiaus didinimas. Siūlomame projekte numatyta leisti įsigyti alkoholinius gėrimus ne jaunesniems kaip 20 metų amžiaus žmonėms. Kodėl būtent dvidešimties? Pagrindinis argumentas tas, kad šiuo metu jaunuoliai baigia vidurinę mokyklą būdami 18–19 metų. Vadinasi, šiandienis reguliavimas, leidžiantis įsigyti alkoholį nuo 18 metų, neužtikrina, kad mokyklinio amžiaus jaunimas negalėtų įsigyti alkoholinių gėrimų ir šie nepatektų į ugdymo įstaigas.

Be to, moksliniai tyrimai aiškiai rodo, kad kuo vėliau pradedamas vartoti alkoholis, tuo mažiau žmonių tampa nuo jo priklausomi. Tai susiję su psichologine ir biologine centrinės nervų sistemos branda. Yra įrodyta, kad jeigu žmonės pradeda vartoti alkoholį būdami 20 metų ar vyresni, tikimybė tapti priklausomiems nuo alkoholio tėra 10 proc. Tuo tarpu pradėjus vartoti alkoholinius gėrimus penkiolikos ar šešiolikos metų, kaip dabar įprasta Lietuvoje, tikimybė tapti priklausomam yra net 40 proc. Taigi rizika skiriasi net keturis kartus.

Kita siūloma priemonė – specializuotų parduotuvių steigimas. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keista, kuo čia dėtas jaunimas ir vaikai. Ši priemonė išties nėra skirta specifiškai vaikams, tačiau skirta ir suaugusiesiems, nes jos įdiegimas mažintų pardavimo vietų skaičių, kadangi ne kiekviena parduotuvė galėtų sau leisti įrengti atskirą įėjimą. Šiandien turime tokią situaciją, kad, pardavinėjant alkoholinius gėrimus visuose prekybos centruose ir mažesnėse maisto prekių parduotuvėse, vaikai neišvengiamai susiduria su alkoholinių gėrimų reklama pardavimo vietoje, mato lentynose išstatytus gėrimus. Šiuo metu jie net neturi pasirinkimo, negali šito išvengti. Specializuotos parduotuvės eliminuotų šią ydingą praktiką. Be to, vaikai į specializuotas parduotuves apskritai nebūtų įleidžiami ir taip apsaugomi nuo pardavimo vietose esančios reklamos.

Jeigu gėrimai būtų parduodami tik specializuotose parduotuvėse, kaip yra kai kuriose Skandinavijos šalyse, būtų galima tikslingai apmokyti jose dirbančius pardavėjus, kaip patikrinti pirkėjų amžių, nekonfliktuojant neparduoti gėrimų nepilnamečiui arba neblaiviam asmeniui.

Dar vienas iš pasiūlymų yra, kad specializuotos pardavimo vietos būtų bent per simbolinį atstumą – 200 metrų – patrauktos nuo ugdymo įstaigų, kad nebūtų tik už mokyklos ar darželio tvoros, kur nuo ryto būriuotųsi atitinkamo lygio kompanija. Mes juk žinome, kad tvarkingi ir dirbantys žmonės rytais prie parduotuvės nesibūriuoja. Tie žmonės kelia grėsmę ir į mokyklas einančių vaikų saugumui. Galų gale jie yra priversti nuolatos stebėti tuos nepatrauklius vaizdelius.

Paskutinė priemonė, kuri skirta rizikos grupėje esantiems žmonėms, tai alkoholio pardavimo laiko sutrumpinimas. Siūloma neleisti prekiauti alkoholiu nuo 20 val. vakaro iki 10 val. ryto. Tikslas labai paprastas: žinome, kad tokiu metu gėrimų pirkti eina ne iš darbo grįžtantys žmonės (kaip bandoma nuteikti), nes labai nedaug žmonių grįžta iš darbo prieš dešimtą valandą vakaro ir eina nusipirkti į parduotuvę alkoholinių gėrimų. Pagrindinė pirkėjų grupė yra tie žmonės, kuriems tų gėrimų pritrūksta. Tai labai pavojinga žmonių grupė, nes jie dažnai būna apsvaigę ir kelia grėsmę aplinkiniams bei patiems pardavėjams.

Taip pat yra įtrauktas įpareigojimas pardavėjams iš jauniau nei 25 metų atrodančių žmonių prašyti parodyti asmens dokumentą. Savaime suprantama, kad sunku nustatyti, ar žmogui jau yra suėję 18 metų. Todėl reikėtų išplėsti amžiaus ribas, kada pardavėjas gali paprašyti dokumento. Toji kartelė keliama į viršų, kad daugiau žmonių patektų į patikrinimo ribas.

Kaip manote, kiek tos priemonės, saugančios vaikus nuo alkoholio reklamos parduotuvėse yra veiksmingos, kai vaikai mato alkoholį vartojančius tėvus namuose? Ir ar prie parduotuvių matomi nepatrauklūs vaizdai bei degradavę asmenys negalėtų suveikti kaip atgrasanti priemonė?

Viskas priklauso nuo to, kokius žmones mato vaikai. Jeigu tėvai yra girtaujantys, vaikai tokiose šeimose supranta, kad tai yra blogai, jaučiasi nesaugiai ir sako, kad užaugę tokie nebus. Bėda būna ta, kad jie tiesiog neišmoksta būti kitokie ir nesąmoningai pamėgdžioja tėvų elgesį.

Tiesa, kad vaikai identifikuoja prastą kvapą ir išvaizdą turinčius asocialius asmenis kaip nepageidaujamą reiškinį, tačiau su jais nesitapatina. Didžioji dalis nepilnamečių ir suaugusiųjų sako – aš juk ne toks, aš geriu kultūringai ir tokiu netapsiu.

Šiuo atveju saikingai ar kultūringai alkoholį vartojantys suaugusieji galbūt padaro dar didesnę žalą, nes sudaro įspūdį, kad, jei mokėsi kultūringai gerti, neturėsi problemų. Labai didelė dalis suaugusiųjų mano, kad tai, jog neprasigėrė, yra jų nuopelnas, nes moka gerti. O iš tikrųjų daugiausia priklausomybę lemia genetika. Mes net nežinome, kokia tikimybė mums tapti priklausomiems, nes nežinome, kokį genetinį paveldą esame gavę. Visa tai neteisingai interpretuoja ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.

Siūlote uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais sporto varžybų, parodų atidarymo, spektaklių metu. Ar nebijote rizikos, kad dėl šių punktų viso priemonių paketo gali nepalaikyti didelė visuomenės dalis, kuri kitu atveju būtų linkusi palaikyti iniciatyvą? T. y. ar nevertėjo paaukoti dalies ne tokių svarbių pasiūlymų dėl bendro pasiūlymo patrauklumo?

Visi šie jūsų išvardinti dalykai yra savaime išplaukiantys, kai siūlome specializuotas parduotuves. Jeigu skaitytume dabartinę įstatymo versiją, susidaro įspūdis, kad pirmasis straipsnio punktas pasiūlo kažką gero, o visi tolesni tą pirmąjį anuliuoja. Teigiama, kad alkoholiu draudžiama prekiauti tam tikrose vietose, tačiau begalė išimčių paverčia tą nuostatą nieko verta. Visi šie išbraukymai yra padaryti siekiant, kad alkoholio prekyba (išskyrus barus ir kavines), būtų perkelta į specializuotas parduotuves. Tik dėl to ir yra išskirti kultūriniai renginiai, parodos.

Šiuo metu jau be tų vienkartinių kultūrinių ir sporto renginių šalyje yra 19000 tūkstančių alkoholio pardavimo vietų. Turime suprasti, kad visi kultūros renginiai sukuria papildomą pardavimo vietų skaičių, viršijantį 19000. Tai vėlgi prieštarauja įstatymo logikai, kurio tikslas yra riboti alkoholio prieinamumą ir mažinti vartojimą. O žmonės, einantys į tokius renginius, veikiausiai eina ne gerti, o pasižiūrėti programos, prasmingo turinio. Juk yra tokių renginių, kur alkoholis neparduodamas, tačiau žmonėms net nekyla klausimas, kad jo ten turėtų būti.

Dalis žmonių, lankydamiesi Nacionaliniame dramos teatre arba operos ir baleto teatre yra įpratę pertraukų metu ten veikiančiose kavinukėse išgerti po šampano ar vyno taurę. Kaip traktuoti projekto pasiūlymą, draudžiantį prekiauti alkoholiu spektaklių metu ir taip pat leidžiantį tą daryti kavinėse?

Greičiausiai tai būtų teisinio išaiškinimo klausimas. Panaši dviprasmiška situacija buvo susiklosčiusi su degalinėmis, kurios neva išnuomoja patalpas ir ten jau prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Jeigu kalbame apie teatro spektaklį, kaip apie vietą, kur viskas vyksta, tokiu atveju neturėtų būti prekiaujama alkoholiu. Būtų analogiškai kaip su sporto arenomis per sporto varžybas.

Tačiau, jeigu tam pačiam teatre kas nors išsinuomotų erdvę savo privačiam vakarėliui, tuomet galėtų vartoti alkoholinius gėrimus į valias.

Ką pasakytumėte tiems piliečiams, kurie svarsto pasirašyti šį įstatymo projektą, bet yra krepšinio mėgėjai ir galvoja, jog nebegalės išgerti alaus stebėdami krepšinio čempionatą lauke prie didelio ekrano su kitais sirgaliais?

Krepšinio žiūrėjimas dideliame ekrane lauke nėra sporto renginys ir į ribojimus nepatenka. Tai paprastai vyksta kavinių ar barų teritorijoje, ir draudimai jų absoliučiai neliečia, vadinasi, sirgaliai galės ir toliau žiūrėti krepšinį ir gerti alų. Draudimas galiotų tik tose vietose, kur realiai vyksta sporto varžybos, pavyzdžiui, krepšinio arenose.

Galime prisiminti auksinius laikus, kai vykdavo principinės Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos „CSKA“ dvikovos. Niekas Kauno sporto halėje neparduodavo alaus, tačiau ar dėl to trūkdavo azarto? Ar būdavo ne tokios įdomios varžybos? Žmonėms nepritrūkdavo nei aistros, nei užsidegimo.

Kėdainių sporto arenoje jau dabar nepardavinėjami alkoholiniai gėrimai, ir niekam jų netrūksta, žmonės puikiausiai renkasi, palaiko savo komandą ir gerai praleidžia laiką. Reikia turėti mintyje ir tai, kad į sporto varžybas tėvai dažnai ateina su savo paaugliais vaikais. Įsivaizduokime, kaip atrodo, kai apsvaigę vyrai pradeda šnekėti nesąmones, triukšmauti ir daryti tai, ko vaikams geriau nematyti. Tokiu atveju reikėtų susitarti į tokias vietas neįleisti vaikų. Tačiau būtų kvaila apriboti vaikų lankymąsi kultūriniuose ir sporto renginiuose vien tam, kad suaugusieji galėtų pagerti. Būdami suaugę turėtume būti sąmoningesni ir labiau rūpintis savo vaikais, verčiau pabūti neišgėrus, kad vaikai praleistų laiką kultūringesnėje aplinkoje.

Kokia yra šios iniciatyvos reikšmė: ar surinkus reikiamą skaičių parašų Seimas turėtų priimti visą siūlomą priemonių paketą, ar svarstydami galėtų priimti tik dalį?

Seimas visada gali papildyti teikiamą Alkoholio kontrolės įstatymo projektą arba ką nors iš jo išmesti. Kitaip tariant, Seimas privalės svarstyti visas priemones, o kurias iš jų priims, priklausys tik nuo paties Seimo. Tačiau šitaip atsiranda moralinis įsipareigojimas visuomenei svarstyti šiuos pasiūlymus.

Iš tikrųjų kartais žmonės galvoja, kad pasirašymas reiškia, jog tokios priemonės jau ir bus įgyvendintos, tačiau taip nėra. Turime suprasti, kad tai, ką dabar padarys penkiasdešimt ar daugiau tūkstančių piliečių, gali padaryti kiekvienas Seimo narys, bet nedaro. Šis projektas turės pereiti tas pačias procedūras, kaip ir bet koks kitas, kurį pasiūlo bet kuris parlamentaras. Tačiau tai būtų mandatas Seimo nariams, kad jie pamatytų, jog visuomenė palaiko tokias priemones ir yra joms pribrendusi.

Kadangi elektroniškai pasirašyti ne visiems piliečiams patogu, nes reikia turėti mobilųjį arba elektroninį parašą, kur būtų galima pasirašyti į įprastus lapus?

Paprasčiausia būtų nueiti į feisbuko grupę „Už blaivią“ ir ten uždavus klausimą sužinoti, kur arčiausiai žmogaus gyvenamosios vietos būtų galima pasirašyti ar net gauti platinti parašų rinkimo lapus.

Kalbino Monika Midverytė OFS