Paulius Stonis. Kas slepiasi po privalomu lytiniu švietimu?

Diskusijos šia tema su psichologe Egle Mirončikiene klausykitės „Laisvosios bangos“ radijo pokalbiuose apie ateities Lietuvą, birželio 13d., penktadienį, 21 valandą.

Lietuvos demografinę politiką šeimos gerovės srityje artimiausiais metais numatoma plėtoti ne tik peržiūrint nevaisingumo gydymą, gerinant psichologinių paslaugų šeimoms prieinamumą, investuojant į socialines paslaugas, bet ir pradedant vaikus mokyti pagal lytinio švietimo programą.

Šios priemonės numatytos Nacionalinės demografinės politikos strategijos šeimos gerovės srityje 2014 - 2015 m. veiksmų plane, kurį parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su tarpinstitucine darbo grupe.

Metų pradžioje Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė jau pateikė įstatymo projektą dėl privalomo lytinio vaikų ugdymo Lietuvos mokyklose. Įstatymo projekte Seimo narė siūlė įtraukti straipsnį apie lytinį ugdymą, kurio paskirtis apibrėžiama kaip siekis pateikti pagal amžių tinkamą, mokslo žiniomis grįstą informaciją apie lytiškumą, lytiškumo ir asmenybės formavimosi ryšį, lyčių bendravimą, lytinio smurto prevenciją, lytinę sveikatą, su lytiniu elgesiu susijusias rizikas. Šiame projekte taip pat numatoma, kad privalomas lytinis ugdymas būtų vykdomas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Lytinio ugdymo programą, kuri rengiama atsižvelgiant į Pasaulinės sveikatos organizacijos nustatytus standartus. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad jokių neigiamų įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 

Įstatymo projekte minimi Pasaulinės sveikatos organizacijos standartai įvardinti dar 2010 metais parengtame dokumente, kuris skirtas skatinti lytinio švietimo plėtrą Europoje. Tačiau didžioji dalis Senojo žemyno valstybių šias rekomendacijas sutiko su dideliu pasipriešinimu. Jį iššaukė keli prieštaringi dokumente įvardinami punktai. Mat, aprėpdami svarbius ugdymo aspektus, šie Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomi standartai ugdymo įstaigų vadovus bei darbuotojus ragina imtis šių instrukcijų:

Vaikus nuo 0 iki 4 metų informuoti apie tai, kokį džiaugsmą ir malonumą suteikią savo kūno lietimas, masturbacija ankstyvoje vaikystėje; įgalinti juos suvokti savo lyties tapatumą;  leisti jiems tyrinėti savo lytiškumą.

Vaikams nuo 4 iki 6 metų suteikti informaciją apie masturbaciją ankstyvoje vaikystėje; įgalinti juos įtvirtinti savo lyties tapatybę; suteikti informacijos apie intymius santykius tarp tos pačios lyties asmenų; suteikti informacijos apie įvairių rūšių (šeimos) santykius bei įvairias šeimos sampratas; padėti vaikams išsiugdyti pagarbą įvairioms normoms, susijusioms su seksualumu.

Vyresnio amžiaus vaikų grupėms raginama padėti išsiugdyti pozityvią savo lytinę tapatybę; duoti informacijos apie pagrindinę kontracepcijos idėją ir įvairius kontracepcijos metodus, jų naudojimą, taip pat pateikti informaciją apie vaisingumo pokyčius su amžiumi: surogatinę motinystę, reprodukciją su medicinos pagalba, kūdikių genetinį „dizainą“.

Įvairiose Europos valstybėse kilo nemenkas tėvų pasipriešinimas tokiai lytinio ugdymo sampratai ir siūlomoms gairėms. Štai Šveicarijoje grupė tėvų pradėjo nacionalinę kampaniją referendumui prieš „darželių ir pradinių mokyklų seksualizaciją“ surengti. Kampanija vos per keletą mėnesių surinko 100 000 parašų ir dabar federalinė valdžia privalės  surengti referendumą. Pietų Vokietijoje peticiją prieš planus mokyklose vaikus įtraukti į lytinio švietimo pagal LGBT programą, kuria būtų siekiama skatinti toleranciją seksualinėms mažumoms, pasirašė 80 000 vokiečių. Naujo mokymo plano kritikai reikalauja, kad lytinis švietimas remtųsi mokslu ir vyktų tik biologijos, o ne socialinių mokslų pamokose.

Kilęs europiečių pasipriešinimas bandymui politinėmis priemonėmis įtvirtinti „vienintelę teisingą“, tačiau itin prieštaringą lytinio ugdymo sampratą, turi rimtą pagrindą. Nepaisant to, kad panašių lytinio ugdymo projektų iniciatoriai priešininkus suskumba apkaltinti „šokiruojančia homofobija“, pastarieji atremia kaltinimus rimtais argumentais, teigdami, kad mokytojų negalima versti mokyti vaikus to, ko tėvai nenori, kad jų vaikai būtų mokomi. Kitaip tariant, šeimos yra susirūpinusios dar Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtintos nuostatos, jog „tėvams priklauso pirmenybė pasirenkant savo mažamečių vaikų auklėjimą“ išsaugojimu.

Šiandien, greičiausiai, niekas neatmestų lytinio ugdymo svarbos, kuria jaunimas būtų rengiamas šeimos kūrimui, atsakingiems santykiams ir tėvystės bei motinystės įsipareigojimų prisiėmimui. Tačiau pažvelgus į siūlomas lytinio ugdymo gaires, susidaro įspūdis, kad jaunimas rengiamas ne šeimai, bet kuo dažnesniems atsitiktiniams lytiniams santykiams be jokių įsipareigojimų. Kyla klausimas – ar tikrai tokiu lytiniu švietimu bus daroma pozityvi įtaka Lietuvos demografijai, kaip kad yra deklaruojama? O gal toks lytinis ugdymas turi visai kitokius tikslus, kurie tarnauja ne šalies demografinės problemos sprendimui, bet, pavyzdžiui, kontracepcijos bei abortų industrijai?

Tokia išvada peršasi ne tik perskaičius prieštaringąsias Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacines gaires. Štai buvusi abortų klinikos savininkė Carol Everett iš Jungtinių Amerikos Valstijų neseniai atskleidė, kaip tokios klinikos kuria „abortų rinką“. Anot ponios Everett, norėdamos pasiekti savo finansinį tikslą, klinikos turėjo įtikinti jaunus žmones nuo kiek galima ankstesnio amžiaus į seksualumą žvelgti kitaip nei buvusios kartos. Ji paaiškino, kaip lytinis švietimas jau nuo mažų dienų siekia sunaikinti vaikuose natūralų drovumo jausmą. Ponia Everett teigia: „Viskas buvo apskaičiuota tam, kad vaikai būtų atskirti nuo savo vertybių ir tėvų. Mano tikslas buvo leisti mergaitėms būti seksualiai aktyvioms vartojant mažos dozės nėštumo kontroliavimo tabletę, kuri, mes žinome, bus neefektyvi. Jei lytinis švietimas įgyvendintas teisingai, tuomet mergaitei tapus nėščia, ji mato vienintelį sprendimo būdą. Ji paskambins mūsų klinikai, nes jai buvo pasakyta, kad esame už moters teisę pasirinkti".

Tad lieka neatsakytas klausimas - ar tokios intencijos paslėptos ir po noru įteisinti privalomą lytinį vaikų ugdymą Lietuvoje?