Europoje stiprėja antiimigracinės nuostatos

Gegužės 12 d. „Pew Research Center“ paskelbė septyniose didžiosiose ES valstybėse atliktos nuomonių apklausos rezultatus. Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje (JK), Ispanijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad absoliuti dauguma šių valstybių gyventojų nepritaria tolesniam imigracijos augimui jų šalyse. Itin neigiamu požiūriu į imigrantus išsiskyrė Graikija ir Italija, kur atitinkamai 99 ir 95 procentai gyventojų pasisako prieš didesnį į šalį leidžiamų imigrantų skaičių.

Imigracijos problema apima tiek kultūrinius, tiek ekonominius klausimus. Dauguma gyventojų yra įsitikinę, kad imigrantai nenori prisitaikyti prie šalių, į kurias atvyksta, gyvenimo būdo. Ne mažiau respondentų įsitikinę, kad imigrantai užima vietos gyventojų darbo vietas. Aukštąjį išsilavinimą turintys ir kairiųjų pažiūrų respondentai imigrantų atžvilgiu yra kiek palankesni.

Dauguma nori mažinti imigraciją

Už esamų imigracijos srautų mažinimą pasisako 86% respondentų Graikijoje, 80% Italijoje, 57% Prancūzijoje, 55% JK, 47% Ispanijoje, 44% Vokietijoje ir tik 40% Lenkijoje, kuri dėl ekonominių priežasčių kol kas kaip ir Lietuva yra su emigracijos, o ne imigracijos problemomis kovojanti šalis. Dar iškalbingesnis yra itin mažas norinčiųjų skatinti imigraciją skaičius. Iš visų apklaustų šalių tik Vokietijoje tokią poziciją palaiko daugiau nei 10% gyventojų (14%), Graikijoje, Italijoje ir Prancūzijoje tokios pozicijos laikosi ne daugiau 3% gyventojų. 

Imigracijos mažinimo politiką ypatingai palaiko save politinei dešinei priskiriantys respondentai. Vertybinis skirtumas šiuo aspektu ypač ryškus  Prancūzijoje, kur mažesnės imigracijos norėtų 73% dešiniaisiais ir 40% kairiaisiais save laikančių piliečių. Nuostatos imigrantų atžvilgiu kairėje ir dešinėje reikšmingai skiriasi Vokietijoje ir Ispanijoje (atitinkamai 29 ir 28 procentų skirtumas tarp norinčių mažinti imigraciją kairiųjų ir dešiniųjų). Italijoje ir Graikijoje net ir kairiųjų gretose antiimigracinėmis nuostatomis pasižymi apie tris iš keturių gyventojų. Ideologiniai skirtumai mažiausiai reikšmingi Lenkijoje. 

Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje požiūriui į imigrantus itin reikšmingas išsilavinimo veiksnys: baigusieji aukštąjį mokslą abiejose šalyse yra dvigubai palankesni imigrantams nei jo nebaigusieji.

Nesitikima integracijos, bijoma dėl darbų ir nusikalstamumo

Paklausti, ar imigrantai perima tautinius papročius ir gyvenimo būdą, ar lieka atsiskyrę nuo visuomenės, 77% respondentų Italijoje, 59% Vokietijoje ir 54% Prancūzijoje teigė, jog imigrantai renkasi izoliaciją. Nė vienoje šalyje nebuvo daugumos manančių, kad imigrantai prisitaiko prie šalies gyvenimo būdo ir nacionalinių papročių. 

Ekonominiu aspektu, našta visuomenei imigrantus dažniausiai laiko Graikijoje ir Italijoje (7/10 respondentų), taip pat apie pusę apklaustųjų Prancūzijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje. Tik britai ir vokiečiai dažniau mano, kad imigrantai stiprina šalį savo darbu ir gebėjimais. Kitose šalyse dominuoja požiūris, jog imigrantai dažniau atima darbo vietas ir piktnaudžiauja socialinės gerovės programomis. 

Tirtose šalyse mažiausiai kritiškas yra požiūris į imigrantų nusikalstamumą. Vienintelėje Graikijoje daugiau nei pusė respondentų mano, kad imigrantai nusikalsta dažniau nei dauguma gyventojų, o Prancūzijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje ženkli dauguma gyventojų (63-76%) laikosi priešingos pozicijos. Mažiausiai su imigracija susidūrusioje Lenkijoje ženkliai išsiskiria neturinčiųjų nuomonės šiuo klausimu dalis, siekianti net 18 procentų. 

Visais šiais klausimais – imigrantų kultūrinės integracijos, poveikio ekonomikai ir nusikalstamumui – ženklią įtaką turėjo aukštasis išsilavinimas ir identifikacija kairės-dešinės skalėje. Kaip ir bendro požiūrio į imigraciją klausimu, ideologinės pažiūros labiausiai lemia vokiečių, prancūzų ir italų nusistatymą, mažiausią poveikį turi respondentams Lenkijoje.

Šaltinis: www.pewglobal.org