Dėl konferencijos „Šeimos samprata Lietuvos Respublikos teisės aktuose“ išvadų

LIETUVOS INTELEKTUALŲ IR NEPRIKLAUSOMŲ LIETUVOS NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ KOALICIJOS PAREIŠKIMAS 2014 m. birželio 4 d. LR Seime į...



LIETUVOS INTELEKTUALŲ IR NEPRIKLAUSOMŲ LIETUVOS NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ KOALICIJOS PAREIŠKIMAS


2014 m. birželio 4 d. LR Seime įvykusios konferencijos „Šeimos samprata Lietuvos Respublikos teisės aktuose“  dalyviai svarstė 106 LR Seimo narių iniciatyvą papildyti ir pakeisti  LR Konstitucijos 38 str.  nuostatą, kur skelbiama, kad „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Šeima sukuriama sudarius santuoką. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. Valstybė saugo ir globoja santuoką, šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją. Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.“

Minėtoje konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos intelektualų bei Nepriklausomų Lietuvos nevyriausybinių organizacijų  koalicijos  atstovai (toliau – Atstovai), kuriems įgaliojimus suteikė 2014 m. gegužės 22 d. LR Seime įvykęs nacionalinis forumas „Šeima ir vaikai ateities Lietuvoje“.

Atstovai pritarė 2014 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareikštai pozicijai, kad sprendžiant klausimą dėl Konstitucijos 38 str. papildymo ir pakeitimo poreikio būtina atsižvelgti į specialistų argumentus, kuriuos jie turės galimybę pateikti birželio 4 d. konferencijoje. Todėl Atstovai siekia atkreipti LR Vyriausybės dėmesį į konferencijos  metu išryškėjusias teorines ir praktines nuostatas, kurios tampa reikšmingos pritariant Konstitucijos 38 str. papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui: 

1. Egzistuoja aiški neatitiktis tarp dabar galiojančio Konstitucijos 38 str. turinio ir jo interpretacijos 2011 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (KT) nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimo NR. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.“  KT nutarime pateikta kitokia santuokos samprata, nei ji yra įtvirtinta LR Konstitucijos tekste.

2. KT nutarime pateikta susiaurinta santuokos samprata, priskiriant santuokos bruožus šeimos institutui. Tai trukdo apibrėžti santuokos ir šeimos institutų adekvatų santykį bei eliminuoja aiškius kriterijus, kas yra laikytina šeima (nesant kriterijų šeima gali pasiskelbti bet kokia žmonių grupė).

3. Konferencijoje nebuvo įtikinamai argumentuota, kodėl konstitucinį šeimos santykių reglamentavimą būtina padaryti priklausomą nuo savaiminių socialinių pokyčių ir palikti suverenui kompetenciją teisiškai registruoti tai, kas įvyko faktiškai. Tačiau jos metu buvo pateikti svarūs  argumentai, kodėl valstybė privalo  turėti aiškią šeimos ir santuokos sampratą ir ją įgyvendinti konstituciniu lygmeniu.

4. Konferencijos dalyviai nepateikė įtikinamų argumentų, kad svarstomas Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo ir papildymo projektas ydingas Lietuvos teisinei sistemai ir demokratijos plėtrai visuomenėje. Konstatuota tik tai, jog pakeitus ir papildžius Konstitucijos 38 str. kaip  siūloma įstatymo projekte (Nr. XIIP-1217), tektų keisti ir papildyti tam tikrus įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus.

Atstovų nuomone, nurodytos nuostatos dar kartą patvirtina, jog siekiant panaikinti neatitiktį tarp Konstitucijos 38 straipsnio teksto ir Konstitucinio Teismo nutarimo teksto, tikslinga pritarti Konstitucijos 38 straipsnio  pakeitimo ir papildymo projektui.

Atstovai mano, kad ši nuostata gali būti nepriimtina kai kuriems minėtos konferencijos dalyviams, nes dėl laiko trūkumo konferencijos metu  šalys neturėjo galimybės plačiai išdėstyti savo argumentus bei kontrargumentus. Jeigu LR Vyriausybei ir  LR Seimui visuomenės ir specialistų nuomonė dėl Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo ir papildymo tebėra nepakankami aiški, o argumentai nėra pakankamai išgryninti, siūlytume surengti šia  tema „apskritojo stalo“ diskusiją, kurios metu visi suinteresuotieji specialistai įgytų galimybę išdėstyti ir pagrįsti savo nuomones ir kurioje būtų rastas  visuomenės daugumą tenkinantis atsakymas. 

Lietuvos intelektualų ir NVO koalicijos atstovai:

SAULIUS ARLAUSKAS - MRU teisės profesorius, daktaras

KRESCENCIJUS STOŠKUS - filosofas, humanitarinių mokslų daktaras

ANTANAS BURAČAS - LMA akademikas, profesorius, 
  Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys

VYTAUTAS BUDNIKAS - Lietuvos žmogaus teisių asociacija

LUKAS GRINIUS - Jaunimo sambūris „Pro Patria“

ROMUALDAS POVILAITIS - Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija

EGLĖ MIRONČIKIENĖ - Lietuvių fronto bičiulių sąjūdis

TOMAS ŠALKAUSKAS - Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija

RENALDAS JANČIAUSKAS - Lietuvos tėvų forumas

STASYS KAUŠINIS - Piliečių gynimo paramos fondas

Atstovų nuostatą dėl pareiškimo tikrumo  tvirtinu: 
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas


Susiję

Aktualijos 556051375734820493

Rašyti komentarą

4 komentarai

Anonimiškas rašė...

Dalis pasirašiusių dalyvavo šioje konferencijoje, tad turėtų supažindinti visuomenę su kai kuriomis "smulkmenomis", jog p.dr.V.Mizaras (VU) apskritai "nusigrybavo" porines apie naujadarus: "nesantuokinė šeima" ar "iš asmens susitarimo gyventi šeimoje" ir pan., o p.dr.I.Michailovienės (MRU) pagrindinė ištransliuota mintis: "vyrauja modernizmas, bet nėra įtvirtinto modernios šeimos modelio", tad valstybė turi tai atlikti/įtvirtinti ir pan. Liūdniausia, jog NIEKAS nekalbėjo tiek apie pačios valstybės menkai atliekamas PAREIGAS ŠEIMAI, tiek apie PAREIGAS TĖVŲ/VAIKŲ ŠEIMOJE. Visi pamiršome PAREIGAS IR ATSAKOMYBES ŠEIMAI IR ŠEIMOJE
Turiu kitą nuomonę dėl 38 str.projekto: mano galva,negalima civilinės (teisinės) sutarties- santuokos prilyginti socialinei sąvokai (sociumui)-šeimai.LR Konstitucija gerai surėdyta:
1.Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.
2.Valstybė saugo ir globoja šeimą,motinystę,tėvystę ir vaikystę. -aiškiai nurodyta giminystės/kraujo ryšiai ir jokių perteklinių nuostatų nereikia (CK taip pat įtvirtinta,kad valstybės globa garantuojama ir tapus mama/tėčiu įvaikiui).
3.Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu - kapitalinė teisinė nuostata, kurios judinti nereikia, nes tiek civil.metrik., tiek bažnyt. santuokos atvejais yra klausiama esminių dalykų: ar sutinkate šią moterį imti į žmonas.../ šį vyrą į vyrus...? atkreipkite dėmesį "į žmonas/ į vyrus", bet ne į "mamas ir tėčius", nes santuokoje yra sutuoktiniai-VYRAS IR ŽMONA, suaugę, emancipuoti, atėję į santuoką kiekvienas iš savo šeimos (BE giminystės/kraujo ryšio),kurie apsisprendę kurti šeimą kartu (žinoma, istorijoje dažnai tam, kad išsaugoti turtus ir valdžią, neišvengta ir kraujomaišos).
5.Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. - labai aiškiai pasakyta,kad sutuoktiniams (vyrui ir žmonai) tapus MAMA ir TĖČIU, t.y. sukūrus šeimą - tapus tėvais (įtėviais) - teisės ir pareigos vaikams bei vienas kitam yra absoliučiai vienodos.
6.Tėvų teisė ir pareiga- auklėti savo vaikus...-TĖVŲ- kalbant apie vaiku, nebe sutuoktiniai svarbiausia, o MAMA ir TĖTIS.
7.Vaikų pareiga- gerbti tėvus,globoti juos senatvėje...
Mano galva, kažkas tikslingai nori, jog civilinė (teisinė) sutartis-santuoka būtų prilyginta socialinei sąvokai-šeimai, o taip nutikus, būtų galima visais varpais ir ES direktyvomis skalambinti apie pažeistus "lyčių lygybės ir galimybių" principus ir valstybė būtų priversta priimti poįstatyminius aktus, leidžiančius įteisinti tos pačios lyties civilinius darinius, kurie automatiškai prilygtų sąvokai šeima -o tada laisvas kelias į tokius "šeimos" darinius "ateiti" vaikams.
gėjiškumas ir pan.-yra tiesiog gyvenimo būdas, pagrįstas kitokiais intymiais santykiais, o tai kas intymu priklauso privatumo sampratai, o ne viešam teisiniam reguliavimui ir juolab negali tapti visai visuomenei norma, nors to ir būtų siekiama agresyviais (ir apgaulingais) būdais.

Anonimiškas rašė...

Nepritarčiau komentarui.

Po KT nutarimo, kad šeima kyla ne tik iš santuokos, nėra jokių kliūčių šeimą kildinti iš elementarios partnerystės sutarties. O EŽTT jau yra išaiškinęs, kad asmenys, pagal partnerystės sutartį turi lygiai tokias pačias teises, kaip ir gyvenantys santuokoje. Taigi arba komentatorius (ė) klysta, arba klaidina kitus.


Vytautas

Anonimiškas rašė...

KT išaiškinimas nėra tolygus pačios Konstitucijos straipsnių keitimui.Šeima niekada nekilo iš santuokos, nes sutuoktiniai visą gyvenimą gali nugyventi be vaikų-kaip vyras ir žmona, net ne kaip mama ir tėtis. Santuoka yra civilinė sutartis, o šeima-sociumas.Šeimos santykiai pakankamai aiškiai sureguliuoti visuose teisės aktuose (tėvų-vaikų-senelių-vaikaičių-seserų-brolių-giminystės ryšių ir kt.), tad perteklinės apibrėžtys visai nereikalingos.Lietuva su tokiomis konstitucinėmis nuostatomis normaliai gyveno,bet kažkam parūpo įnešti sumaištį ir "nusigrybauti" iki absurdiškų teiginių ir juos įteisinti.

Anonimiškas rašė...

Patikslinu - šeima niekada nekilo vien tik iš santuokos, nors niekas nekvestionuoja, kad skatintina, jog būtent pirma atsakingai reiktų priimti sprendimą tuoktis su tuo kitu (svetimu) žmogumi, o tik paskui, įsitikinus,kad abu sutuoktiniai bus atsakingais tėvais, gimdyti vaikus, t.y. sukurti šeimą.

item