Kęstutis Girnius. Paternalizmas ir kvazidemokratija

E. Levin nuotrauka

Demokratija yra grindžiama pasitikėjimu piliečiais, jų gera valia ir sveiku protu. Lietuvos valdžia vis mažiau rodo to pasitikėjimo. Ji dažnai elgiasi taip, lyg geriau žino, ko reikia eiliniams piliečiams ir kas tarnauja jų interesams, negu jie patys, tad priima nutarimus, kuriuos turėtų priimti Lietuvos piliečiai. Didėjantis valdžios paternalizmas nieko gero nežada. Jau ir taip pilietiškai pasyvūs Lietuvos gyventojai dar labiau nusigręš nuo valstybės. O jei toliau bus ribojamos jų galimybės reikšti savo nuomonę ir dalyvauti politikoje, bus žlugdomas pilietinės visuomenės kūrimas.

Praeitą savaitę du įvykiai priminė elito pretenzijas pasisavinti žmonėms priklausančius sprendimus. Sekmadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl euro referendumo. Sprendimas svarbus, nes teismas nepanaikino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimo neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų, kitaip tariant, leido biurokratų grupei laikinai užkirsti kelią referendumui. Jau kurį laiką VRK, politikai ir dabar LVAT stengiasi riboti teisę rengti referendumus opiais valstybės klausimais, pvz., dėl žemės pardavimo užsieniečiams ar euro įvedimo.

Neabejoju, kad žemės pardavimo užsieniečiams draudimas Lietuvai brangiai kainuotų, neigiamai paveiktų ūkio augimą ir būtų naudingas tik stambiems lietuviams žemvaldžiams. Be euro Lietuvai bus sunkiau pritraukti gyvybiškai svarbias užsienio investicijas, jo neįvedimas patvirtins įspūdį, kad Lietuva yra Baltijos šalių atsilikėlė, negebanti veiksmingai reaguoti į dienos iššūkius.

Jei politikai pasitemptų, nebūtų sunku užtikrinti referendumų nesėkmę. Lietuvos žmonės nėra buki, juos veikia racionalūs argumentai. Bet daugelis politikų nesiteikia kreiptis į žmones, su jais diskutuoti, bet dirbtinai mėgina žlugdyti referendumus. VRK nutarimas neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo – dar vienas ženklas, kad VRK tapo rimtu demokratijos stabdžiu. Sausio pabaigoje VRK tik per plauką nutarė, kad referendumas dėl žemės pardavimo įvyks. Neaiškiais pagrindais sudaryta abejotinos kompetencijos VRK turėtų tenkintis parašų tikrinimu, nustatydama, ar parašų gana ir ar jie nesuklastoti.

VRK neprisiskirtų sau teisės nutarti, kokiais klausimais galima rengti referendumus, jei neturėtų politikų palaikymo. Pats premjeras ragino Seimą kreiptis į KT, prašant išaiškinimo, ar referendumas dėl žemės pardavimo nepažeistų Konstitucijos. Kai kurie politikai dažnai niekina referendumų rengėjus. Savo sprendimu LVAT parodė, kad ir jam trūksta drąsos priimti nesudėtingą sprendimą.

Kritikos neatlaiko aiškinimai, kad stodama į ES Lietuva besąlygiškai įsipareigojo stoti į euro zoną. Lenkijoje nebus galima iškeisti zloto į eurą be konstitucinės pataisos, kuriai turi pritarti 2/3 Seimo narių. Švedija seniai patenkino visus euro įvedimo kriterijus, bet neįstojo į euro zoną, ir neįstos be referendumo. Pernai Vokietijoje buvo įsteigta nauja politinė partija Alternative für Deutschland (AfD), kurios pagrindinis siekis yra įtikinti vokiečius atsisakyti euro ir sugrąžinti savo nacionalinę valiutą. Per pernai metų parlamento rinkimus partiją palaikė 4,7 proc. rinkėjų, tikimasi, kad per Europarlamento rinkimus jie laimės net 6 proc. balsų. Kiek žinau, nebuvo kreiptasi į Vokietijos KT teiraujantis, ar ši partija yra antikonstitucinė.

Praeitą trečiadienį Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas paskelbė, kad Lietuva pažeidė Rolando Pakso politines teises, uždrausdama po apkaltos pašalintiems asmenims eiti aukštas pareigas. Anot komiteto, draudimas pažeidžia Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kuris garantuoja piliečiui teisę „balsuoti ir būti išrinktam” per rinkimus. Kai Seimas priėmė nutarimą pašalinti R. Paksą iš prezidento posto, „nebuvo jokios teisinės nuostatos, pabrėžtinai sakančios, kad jam dėl to gali būti uždrausta kandidatuoti rinkimuose“.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas nėra pirmasis tarptautinis teisinis institutas, kritikavęs Lietuvos KT ir jo iš piršto laužtą „konstitucinį priesaikos institutą”. Nors jau praėjo daugiau negu treji metai po Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimo, kad nuolatinis buvusio prezidento R. Pakso nušalinimas nuo parlamentinio posto yra neproporcingas, Pakso klausimas dar neišspręstas, jam neleista kandidatuoti į prezidentus. Už šią padėtį labiausiai atsakingas KT, kuriam svarbiau ginti savo mundurą, negu įgyvendinti teisingumą, ir priešiškai nusiteikę politikai. Konservatoriai piktavališkai apmulkino R. Paksą, reikalaudami, kad jis atsiprašytų tautos už priesaikos sulaužymą. R. Paksas aptakiai atsiprašė, bet konservatoriai vis tiek balsavo prieš atitinkamą įstatymą, ir R. Paksas liko už borto.

R. Paksas yra silpnas, praeities politikas. Prezidento rinkimų jis nelaimėtų. Būtų protingiau leisti jam kandidatuoti ir visiems parodyti, kiek žmonių iš tiesų jį palaiko. Bet akivaizdu, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Taip pat ir tų rinkėjų, kurie R. Paksą palaiko, nes jiems neleidžiama balsuoti už savo mėgstamiausią politiką.

Politiniai kitų partijų apskaičiavimai suvaidina didelį vaidmenį marginalizuojant R. Paksą. Bet ir čia matyti paternalizmo ranka. R. Paksas yra netinkamas kandidatas, bet R. Pakso oponentai nuogąstauja, kad gal rinkėjai to nesupranta. Lengviausias būdas užtikrinti, kad žmonės nesuklystų, tai užtikrinti, kad jie neturėtų progos suklysti, neleidžiant R. Paksui kandidatuoti.

Įsidėmėtina, kad tie, kurie įsivaizduoja turintys teisę primesti savo nuostatas kitiems, nėra nė kuo protingesni už tuos, kuriuos laiko kvailučiais. Jie tik labiau pasipūtę. Tai užtikrina, kad nebus lengva išguiti paternalizmo iš Lietuvos.

Šaltinis: alfa.lt