Vytautas Rubavičius. Konstitucinio teismo išdavystė

Pastaruoju metu vis labiau aiškėja, kad Konstitucinis teismas tapo bene svarbiausia politinės galios vieta ir nuosekliai įgyvendina sumanymą keisti Lietuvos Konstituciją jos aiškinimais, kurių jau susikaupė tiek, kad joks Lietuvos pilietis tų aiškinimų visumos negali suvokti. Tad jis nebegali suvokti ir Konstitucijos. Konstitucija galioja tiek, kiek KT yra išaiškinta. Šitokia veikla KT visiškai atskiria visuomenę nuo Konstitucijos, jos veikimą perimdamas į savo rankas. Valstybės suverenas – Tauta, -- kaip Konstitucijos steigėjas ir pagrindėjas, nebetenka savo konstitucinės galios – ji pereina KT, o su juo ir partinio nomenklatūrinio sluoksnio žinion. Visuomenė gali tik įsivaizduoti, kaip iš tautos nugvelbiamą konstitucinę galią dalijasi KT ir tas sluoksnis, kuriame šiuo metu svarbiausiu tampa Prezidentės institucijos vaidmuo. Dalis galios atimama ir iš Lietuvos Seimo, tačiau įdomiausia tai, kad parlamentinės partijos, ypač dvi pagrindinės, visomis išgalėmis talkina KT vykdomai „operacijai“. Kadangi Konstitucija numato, jog suverenas – Tauta – savo valią gali pareikšti tiesiogiai per referendumus, tai tą valią ir stengiamasi apriboti, savavališkai nustatant įvairius apribojimus ir sąlygas. Užbėgdamas už akių referendumui dėl žemės, KT jau nustatė, kad referendumo klausimai neturį prieštarauti ar kaip kitaip paveikti visos Konstitucijos, nors sveiko proto nepraradusiam piliečiui aišku, kad visokie įstatymai, juolab Konstitucijos keitimas ar papildymas keičia juridinę sistemą. Tad visiškai pagrįsta tvirtinti, kad KT išdavė jį įteisinusį suvereną, uzurpuodamas jo konstitucinę valios reiškimo galią. Sykiu išdavė ir Konstitucijos dvasią bei raidę. Tiesa, ne pirmą kartą. Pačiu begėdiškiausiu būdu Lietuvos Konstitucijos dvasia ir raidė buvo išduota aiškinant šeimos ir santuokos prasmę – tuo aiškinimu siekta įteisinti vienalyčių „šeimos“ supratimą.

KT išdavystę savaip patvirtina Seimo nario Povilo Urbšio primintas 1994 metų KT sprendimas dėl referendumo rengimo. Unikalus dokumentas, kuriame matyti, kad KT kaip tik laikosi Konstitucijos dvasios ir raidės, besąlygiškai pripažindamas Tautos teisę referendumais reikšti savo valią. Verta priminti to sprendimo aplinkybes. Kreipimosi iniciatoriai – konservatoriai. Jie bandė surengti referendumą dėl neteisėto privatizavimo ir kitokių blogybių. Prieš referendumą kovojo valdantieji – dabartiniai socialdemokratai. Jie priėmė įstatymą, kuriame buvo pakeisti kai kurie Referendumo įstatymo punktai, referendumo skelbimą susiejant su ekonominės keliamų klausimų ekspertizės išvadomis. Anuometinė opozicija suabejojo tų pakeitimų atitikimu Konstitucijai ir kreipėsi į KT. Konservatoriams pavyko surinkti daugybę parašų, tačiau referendumas neįvyko valdantiesiems nustačius tinkamą jo datą – rugpjūčio 27 dieną. KT pripažino keitimus prieštaraujant Konstitucijai. Verta pacituoti porą to nutarimo punktų. KT skelbia: „Seimo pareiga yra priimant įstatymus nepažeidinėti Konstitucijos. Tačiau tokiu atveju, kai iniciatyvą skelbti referendumą pareiškia piliečiai, Seimas negali kliudyti įgyvendinti jos. Prisiimdamas pareigą tikrinti referendumui teikiamo klausimo konstitucingumą, Seimas pažeidžia Konstituciją. Tiesioginiu būdu piliečiai gali keisti ir Konstituciją.“ Pagal šį nutarimo punktą labai aiškiai matyti, kad dabartinė valdančiųjų veikla, buriant komisijas referendumo klausimams tikrinti ir pasekmėms nustatyti, yra antikonstitucinė. KT konstatuoja: “Konstitucijos 3 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto. Neneigiant to, kad piliečiai turi teisę būt informuojami apie referendumu priimamų įstatymų ar jų nuostatų ekonomines ir kitokias pasekmes, įvairūs referendumui teikiamų klausimų vertinimai galimi agitacijos dėl referendumo metu, tačiau tuo negali būti sąlygojamas referendumo skelbimas ir vykdymas. Todėl susiejant teisę skelbti ar vykdyti referendumą ekonominiais klausimais su ekonominės ekspertizės dėl būsimų pasekmių atlikimu yra ribojamos suverenios Tautos galios, o tai prieštarauja Konstitucijos 3, 4, 8 ir 33 straipsniams.“ Šis teiginys atsako į klausimą, kas šiuo metu Lietuvoje užsiima antikonstitucine, tad ir antivalstybine veikla – referendumo rengėjai ir jam pritariantys ar jo neigėjai ir šmeižėjai. Regėdamas KT nutarime iš didžiosios raidės rašomą Tautą, negali neprisiminti neseniai Vytauto Landsbergio išsakytos pajuokos pritariantiems referendumui dėl tos didžiosios raidės vartojimo.

Kokį didelį ir negrįžtamą nomenklatūrinio virsmo kelią nuėjo anie konservatoriai, kad dabar vieningai, visomis jėgomis – ir politinėmis, ir juridinėmis (neteisinėmis), ir organizatorių bei juos palaikančių juodinimo – siekia, kad referendumas neįvyktų. Mat jis galįs tapti pavojingu precedentu – suverenas išsako savo valią. O juk kuo puikiausiai valdoma, nekreipiant dėmesio į jokius suverenus, kurie yra tik „teisinis miražas‘, „dūūūūmas“, sėkmingai išblaškomas KT išaiškinimais. Valdoma sėkmingai pasidalijus į „poziciją“ ir „opoziciją“. Dabartiniam KT, Seimui, Prezidentūrai ir parlamentinėms partijoms reikėtų laikytis šio nutarimo, kurio jau niekas negali paneigti. Juk ir dabartinis dalies Seimo narių kreipimasis į KT dėl referendumui teikiamų klausimų yra atmestinas, nurodžius į ankstesnį nutarimą. Tačiau KT jau ėmėsi viską peraiškinti, net neužsimindamas apie jau egzistuojantį nutarimą. Galima neabejoti, kad atsakant į tą kreipimąsi bus kuriami dar griežtesni referendumo organizavimo apribojimai. Kreipimosi iniciatoriai – jau ne anie, o dabartiniai konservatoriai.

Anas nutarimas akivaizdžiai rodo, kaip mūsų partinis nomenklatūrinis elitas, taip pat ir KT nuėjo „politinio išsigimimo“ keliu. Tas kelias nėra unikalus. Daugelio išsilaisvinusių iš kolonijinės priespaudos ar okupacijos šalių naujieji elitai ėmėsi ne kurti ir stiprinti savo valstybes, o kuo skubiausiai jas plėšti, įtvirtindami oligarchines korupcines politines sistemas. Tas virusas neaplenkė ir Lietuvos. Anas KT, anas Vytautas Landsbergis, anas Andrius Kubilius dar buvo išlaikę konstucingumo, tiesos ir teisingumo nuovoką, nes dar pleveno Sąjūdžio dvasia, dar gyvi buvo jo idealai, dar nebuvo taip beprotiškai apsisvaiginta valdžia, jos teikiama gerove ir privilegijomis. Dabartiniai jau kitokie – persiėmę buvusios okupacinės valdžios nomenklatūrine dvasia ir isteriškai įsitraukę į referendumo niekinimo apeigas, atsiduodant šamaniškai užkeikimo giesmei: „referen—dūūūūūmas“, „referen—dūūūūūūūūūūmas. Pamojuojant ir patrepsint. Argi šitai ne pati tikriausia Sąjūdžio dvasios ir jo idealų išdavystė, ne Sąjūdžio dvasios laidojimo apeigos.

Šaltinis: www.ekspertai.eu