Rusija skelbia ultimatumą Ukrainai

Rusijos Juodosios jūros karinis laivynas nurodė Kryme dislokuotoms ukrainiečių pajėgoms pasiduoti iki antradienio 5 val. ryto vietos laiku, arba laukti karinių veiksmų, informavo naujienų agentūra „Interfax“, cituodama šaltinį Ukrainos gynybos ministerijoje.

Pasak pranešimo, šį ultimatumą paskelbė laivyno vadas Aleksandras Vitko. Nei Ukrainos gynybos ministerija, nei bazę rusų pajėgų kontroliuojamame Kryme turintis Rusijos Juodosios jūros laivynas, šio pranešimo oficialiai dar nepatvirtino.

„Jeigu jie nepasiduos iki rytdienos 5 val., bus pradėta tikra ataka prieš (Ukrainos) ginkluotųjų pajėgų dalinius ir divizijas Kryme“, – sakė šaltinis ministerijoje.

Ukraina nusiuntė laiškus Europos Sąjungos vadovams, JAV ir NATO, prašydama apsaugoti šalies branduolinius objektus, skelbia unian.net. Laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Andrėjus Deščica teigia, kad šiuose laiškuose nurodė, jog branduoliniams šalies objektams kyla grėsmė. „Manau, kad niekas nenori, jog kiltų tokia katastrofa kaip Černobylyje“, - sakė jis.

Paklaustas, ar galima tikėtis karinės užsienio partnerių pagalbos, jis sakė, kad tarptautinė bendruomenė turi daugybę būdų ir stiprią įtaką, kaip sustabdyti Rusijos agresiją. Anot jo, šiuo metu Ukraina naudoja visas priemones, kad konfliktą išspręstų diplomatiniu būdu. 

Ar sugebėtų Ukrainos kariuomenė pasipriešinti Rusijai?

Ukrainos armijoje yra 130 000 karių ir apie milijonas rezervistų.

„The New York Times“ duomenimis, Kryme Ukrainos armija turi vos vieną brigadą iš 3 500 žmonių, vieną karinę oro bazę ir pusiau funkcionuojančią karinę flotilę. Apie jokią sunkiąją karinę techniką ir juo labiau apie tankus, net negalima kalbėti. Turint galvoje, kad Kryme yra apie 15 tūkst. Rusijos kareivių, Ukrainos kariuomenės galimybės kariauti su Rusija čia šiuo metu būtų labai ribotos. 

Karo specialistai teigia, kad Ukrainos kariuomenės galimybės rytinėje šalies dalyje taip pat nėra labai didelės. Ukrainos kariuomenė yra prastai organizuota ir neturi tam reikalingų išteklių. Daugelis jos bazių dar iš sovietinių laikų yra nukreiptos prieš Vakarus. 

Tačiau nepaisant Ukrainos kariuomenės nepasirengimo ir bejėgiškumo Kryme, ji vis tiek yra grėsminga jėga, jeigu tik kariai išlaikys ištikimybę Kijevo valdžiai.

„Jane's Intelligence Review“ analitikas Katthew Clementsas teigia, kad nors Ukrainos armijai trūksta technikos ir finansų, sausumos kare ji gali efektyviai kautis ir kur kas geriau nei Gruzijos kariuomenė. Be to, didelis konfliktas su Ukraina galėtų išryškinti organizacinius ir logistinius Rusijos kariuomenės trūkumus. 

ESBO šį vakarą siunčia savo „priešakines grupes“ į Ukrainą

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pirmadienio vakarą pradės siųsti savo stebėtojų grupes į Ukrainą, tačiau Rusijos prieštaravimai reiškia, kad organizacijai dar teks susitarti dėl visavertės misijos šioje šalyje. JAV Valstybės departamento diplomatė Victoria Nuland išreiškė viltį, kad toms „priešakinėms grupėms“ bus leista vykti į Krymą, kur jų reikia labiausiai, taip pat į pagrindinius miestus Ukrainos rytuose.

ESBO 57 šalių narių atstovai dar turi sutarti, ar pradės visavertę stebėtojų misiją Ukrainoje, kaip nori Vašingtonas ir kitos šalys, sakė V.Nuland. Pasak V.Nuland, visavertė stebėjimo misija „pirmiausiai ir labiausiai gali vykti į Krymą, kad sumažintų įtampą ir suteiktų progą Rusijos Federacijai pasitraukti, jeigu ji taip nuspręstų“. Rusija „gali atitraukti savo pajėgas atgal į bazę ir jas pakeisti nepriklausomais ESBO ir JT stebėtojais. Rusija turi priimti 21-ojo amžiaus sprendimą“, – kalbėjo V.Nuland.

ESBO komisarė mažumų klausimais Astrid Thors pirmadienį yra Kijeve ir ketina

vykti į Krymą. Dabartinis ESBO pirmininkės Šveicarijos pasiuntinys Timas Guldimannas šį pirmadienį taip pat turėtų atvykti į Ukrainą, apsilankyti Kryme. Be to, ESBO žiniasklaidos laisvės atstovė Dunja Mijatovič į Ukrainą atvyks antradienį ir bus ten iki penktadienio.

ESBO pranešime dar nurodoma, kad ketinama pasiųsit 100 atstovų stebėti, kaip rengiamasi gegužės 25 dieną numatytiems Ukrainos prezidento rinkimams; dar 900 asmenų stebės pačius rinkimus ir balsų skaičiavimą.

Šaltinis: www.15min.lt