Referendumo iniciatyvinė grupė VRK pristatė galutinį sprendimo tekstą

Referendumo dėl lito iniciatyvinė grupė į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) pirmadienio rytą pristatė galutinį sprendimo tekstą, kuris bus teikiamas privalomajam referendumui. Penktadienį referendumo iniciatyvinė grupė pateikė VRK prašymą įregistruoti iniciatyvą, kad prieš numatomą euro įvedimą būtų surengtas referendumas ir galutinis sprendimas dėl šio tautai ir valstybei svarbaus klausimo būtų priimtas piliečių referendume, kaip tai numato Konstitucija. 

Suderinus su Teisės departamentu prie Seimo kanceliarijos, referendumui bus teikiamas sprendimas priimti „LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 125 STRAIPSNIO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO AKTO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE" PAKEITIMO ĮSTATYMĄ". Įstatymo projekte nustatyta, kad Lietuvos nacionalinis piniginis vienetas yra litas ir kad nacionalinio piniginio vieneto galima atsisakyti tik privalomuoju referendumu. 

Referendumo įstatymas nustato, kad referendumo iniciatyvinei grupei pateikus galutinį sprendimo tekstą VRK ne vėliau kaip per 15 dienų privalo ją įregistruoti, pateikti jai parašų rinkimo lapus. 

Referendumui teikiamo įstatymo projektas numato galimybę, kad šalia lito atsiskaitymams gali būti naudojami ir kiti piniginiai vienetai, jei tą nustato tarptautinės sutartys. 

Vienas iš Iniciatyvinės grupės koordinatorių Gintaras Aleknavičius teigia, kad referendumo iniciatoriai nėra prieš eurą: „euras galėtų būti naudojamas šalia nacionalinio piniginio vieneto, jei tai numato tarptautinės sutartys, tačiau sprendimą dėl nacionalinio piniginio vieneto pakeitimo kitais pinigais gali priimti tik visa tauta". 

Referendumo iniciatoriai atsižvelgė į Teisės departamento pastabas, kurias jis teikė Vyriausiajai rinkimų komisijai, esą tokia referendumo iniciatyva gali prieštarauti Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungoje” pirmajam straipsniui, kuriame nustatyta, kad „Lietuvos Respublika, būdama Europos Sąjungos valstybe nare, dalijasi ar patiki Europos Sąjungai valstybės institucijų kompetenciją sutartyse, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga (...)". 

Iniciatyvinės grupės koordinatorius, Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas teigia, kad Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos narės, gali integruotis į Europos Sąjungą tik tiek, kiek tai neprieštarauja šalies Konstitucijai: „todėl į referendumui siūlomo įstatymo projektą buvo įrašytas antrasis straipsnis, kuriame nustatyta, kad Lietuva dalijasi ir patiki savo kompetenciją Europos Sąjungai tiek, kiek tai neprieštarauja jos Konstitucijai".

Dar vienas Iniciatyvinės grupės koordinatoriaus, Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka sako, kad „valdžia, nepaisydama nieko, skubinasi pakeisti litą euru ir šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją". Pasak jo, vadinamoji fiskalinės drausmės sutartis, kurią ratifikavo praėjusios kadencijos Seimas, numato, kad Europos Komisija gali automatiškai pakeisti euro zonai priklausančios šalies valstybės biudžetą, o tai pagal Konstituciją yra išimtinė Vyriausybės ir Seimo kompetencija; Seimas savo nutarime dėl šios sutarties ratifikavimo buvo numatęs prieš euro įvedimą pakeisti Konstituciją, o dabar tai pamiršo. 

J.Pankos teigimu, Konstitucinis Teismas sausio 24d. neteisėtai panaikino Konstitucijos 125 straipsnio 2 dalį, kuri nustato Lietuvos bankui išimtinę pinigų emisijos teisę. „Konstitucinis Teismas neturi kompetencijos naikinti ar keisti Konstitucijos straipsnių",- teigia J.Panka. 

Referendumo iniciatyvinės grupės nariai įsitikinę, kad surinks referendumui reikalingą piliečių parašų skaičių (ne mažiau 300 tūkst.), o rudenį įvyks referendumas.

Šaltinis: www.respublika.lt