Lukas Grinius. Nuolatiniame švietimo reformų verpete

Kartą garsus amerikietis Dean Camen pastebėjo, jog išsilavinimas nėra šiaip svarbus, tai – esminis gyvenimo siekis:  I think an education ...

Kartą garsus amerikietis Dean Camen pastebėjo, jog išsilavinimas nėra šiaip svarbus, tai – esminis gyvenimo siekis: I think an education is not only important, it is the most important thing you can do with your life.

Atkūrus nepriklausomybę prasidėjo nesibaigiantis švietimo reformų verpetas. Aukštasis mokslas tapo politinių rietenų objektu. Nors kiekviena valdžia stengėsi įnešti kažką geresnio, vieningos ir aiškios, ilgalaikės strateginės vizijos taip ir nebūta. Be abejonės, daugelis sutiks jog aukštojo mokslo reforma reikalinga, tačiau būtina turėti aiškų ir galutinį tikslą. Neturint aiškios vizijos, vadovaujantis neoliberalizmo principais Lietuvos aukštojo mokslo sistema kardinaliai pasikeitė, tuo tarpu studijų kokybė pakito minimaliai, ji ir toliau kamuojama daugybės problemų, kurios verčia ieškoti naujų sprendimo būdų.

Daugelis didžiuojasi, jog Lietuva yra viena pirmaujančių Europoje pagal aukštąjį išsilavinimą gaunančių asmenų dalį. Tačiau už šio, atrodytų, gražaus fakto, slypi kur kas gilesnė problema. Universiteto diplomas tapo mada, būtinąja sąlyga, siekiant įsitvirtinti darbo rinkoje. Pasireiškia vadinamasis „apverstosios piramidės“ principas. Absoliuti dauguma abiturientų renkasi universitetines studijas, nepasidomėję darbo perspektyvomis bei įgytų žinių nauda. Šį faktą gerai iliustruoja populiarios laidos sparnuota frazė: „jog geriausi dešrų kimšėjai – diplomuoti“. Išryškėja opi problema, kuomet universiteto diplomas tampa tik popieriumi, tuo tarpu tikrų, profesinės srities specialistų vis labiau trūksta.

Neseniai įvykdyta aukštojo mokslo reforma kelia vis daugiau klausimų. Siekiant pagerinti studijų kokybę bei sumažinti menkaverčių programų kiekį, įvesta krepšelių sistema, tikintis jog nematoma rinkos ranka viską sureguliuos, pasiūlant studentams patiems pasirinkti dėmesio vertas programas. Toks požiūris lėmė, jog didžioji dalis universitetų pradėjo konkuruoti ne studijų kokybe, bet reklamos gausa. Dauguma abiturientų nežino ko tiksliai nori iš studijų, juolab kyla abejonė, ar neseniai mokyklą baigęs, paskaitęs keletą gražių reklaminių bukletų abiturientas, gebės objektyviai įvertinti universiteto studijų programą. 
Kita aktuali problema, išaugęs už studijas mokančių studentų skaičius. Universitetai gali priimti norinčius už studijas mokėti savo lėšomis, tačiau įvairiose programose tai tapo nebevaldoma. Ši problema ypač aktuali socialinių mokslų srityje. Keletas apsukrių universitetų pasinaudojo spragomis ir tūkstančiais štampuoja vadinamuosius diplomuotus specialistus. Studijos tapo preke. Priklausomai nuo galimybių mokėti, atsiranda šansas nusipirkti įvairaus tipo išsilavinimą. Nieko nebestebina vis augantis diplominių darbų pirkimas. Studentai bet kokia kaina bando įsigyti prekę, už kurią sumokėjo.

Bene esminė problema – aiškios, valstybinės, aukštojo mokslo vizijos trūkumas. Būtent švietimas, kaip pastebi Dean Camen yra esminis žmogaus tikslas. Tuo tarpu valstybė šį tikslą visiškai užmiršo, problemų sprendimą palikdama siaurų interesų grupių bei kvaziliberalios rinkos šalininkų rankose. Realūs politiniai sprendimai vis dažniau virsta administracinio tipo reformomis. Tuo tarpu abiturientai studijas vis dažniau renkasi užsienyje, todėl aukštojo mokslo kokybė kelia vis daugiau nerimo. Šiandien nedrąsiai kalbant apie naujos reformos kontūrus būtina aiškiai paklausti, ar turime politiškai pasvertą, ilgalaikę strategiją?

Komentaras skaitytas „Laisvosios bangos“ radijuje, š.m. kovo 21 d. „Naktigonės“ laidoje pokalbiuose apie ateities Lietuvą. Laidos klausykitės „Laisvosios bangos“ radijuje, kiekvieną penktadienį, 21 valandą.

Susiję

Lukas Grinius 6806818240139334023
item