Kardinolas Marxas apie situaciją Ukrainoje. COMECE pareiškimas dėl Europarlamento rinkimų

Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisija (COMECE) kovo 19 dieną pradėjo pavasarinę sesiją. Ją pradėjęs COMECE pirmininkas kardinolas Reinhardas Marxas itin daug dėmesio skyrė situacijai Ukrainoje, prasidėjusiai protestais Kijevo centre ir kituose miestuose, pasibaigusiai neteisėta Rusijos invazija Kryme, šios teritorijos atplėšimu ir ketinimais integruoti į Rusijos Federaciją. 

Dėl mažiausiai dviejų motyvų, pasak kardinolo Marxo, padėtis Ukrainoje negali mūsų palikti abejingais. Pirmiausia, įvykiai Kryme įstūmė Europą į sunkiausią užsienio politikos situaciją per ilgą laiką. Kas galėjo patikėti, kad taip greitai grįšime prie Šaltojo Karo logikos, kad Europoje atgis teritorinių aneksijų vaiduoklis? Ukrainos politikams tenka ypač sunkus uždavinys: išlaikyti šalies vienybę ir neįsivelti į karinį konfliktą su Rusija. Taip pat Europos Sąjungos politikai karštligiškai dirba ieškodami išeičių ir mes turime juos palaikyti malda. Ir dar labiau Ukrainos žmones, kurie išgyvena politinę sumaištį, ekonomines problemas, o dabar ir išorinę grėsmę. 

Antra, įvykiai Ukrainoje verčia pasižiūrėti į veidrodį mus pačius. Protestai Ukrainoje nebuvo vien prieš vyriausybę, elitą ir sistemą, kurie iškraipė teisingumą ir siekė tik praturtėti. Protestai taip pat buvo už europietišką kryptį, kuri nėra vien ekonomikos ir skolų klausimas. Jei Ukraina siekia priklausyti Europos Sąjungai, ką tai reiškia mums patiems? Ar mes nepavargome ir neaptingome dėl Europos reikalų? Ar laisva ir demokratiška Europa egzistuos savaime, be mūsų pastangų? Kokių dorybių reikia, kad Europos demokratija toliau gyvuotų? 

Kitą savo kalbos dalį COMECE pirmininkas skyrė pareiškimo dėl gegužės 22-25 dieną rengiamų Europos parlamento rinkimų komentavimui.

Šiame pareiškime pabrėžiama, kad Europos Sąjungos piliečiai turi „teisę ir pareigą“ balsuoti šiuose rinkimuose ir išrinkti tuos asmenis, kurie spręs politinius ir ekonominius jų gyvenimo klausimus artimiausius kelerius metus. Bažnyčios socialinės doktrinos perspektyvoje COMECE vyskupai išvardijo kelias temas, kurios turėtų rūpėti tiek politikams, tiek rinkėjams.

Judant link didesnės vienybės svarbu nepaaukoti subsidiarumo principo, kuris reguliuoja didesnių ir mažesnių institucijų santykius, išsaugo valstybių narių tradicijas. Kita Europos Sąjungos kolona ir Bažnyčios socialinės doktrinos principas yra solidarumas: tarp žmonių, valstybių, regionų. Trečia, yra būtina į socioekonominės politikos centrą grąžinti žmogaus sampratą, kurį remiasi žmogaus orumu. Žmogaus gyvybė turi būti saugoma nuo pradžios iki natūralios mirties; šeimos, visuomenės plytos, turi būti saugomos. Reikia rūpintis tiek senelių gyvenimo kokybe, tiek jaunimo galimybėmis. Europa susiduria su stipriu migracijos reiškiniu: tiek savo viduje, tiek iš kitų pasaulio regionų. Atsakomybe priimti ir integruoti prieglobsčio prašytojus turi būti dalijamasi proporcingai, migrantų teisės turi būti gerbiamos.

COMECE pareiškime taip pat prašoma atkreipti dėmesį į tvarią plėtrą, mažinant užterštumą Europoje ir pasaulyje. 

Religijos laisvė yra pamatinis tolerantiškos ir atviros visuomenės požymis. Ši teisė apima viešą įsitikinimų išraišką. Šiuo požiūriu yra sveikintinos Europos Sąjungos gairės dėl religijos laisvės apsaugos ir sklaidos. Remtinos priemonės dėl vienos poilsio dienos savaitėje, sekmadienio, išsaugojimo. 

Mes, Europos vyskupai, pasisakome už tai, kad Europos projektas nebūtų apleistas dabartiniuose sunkumuose: būtų prarasta labai daug. Svarbu, kad visi dalyvautų formuojant Europos ateitį, rašoma COMECE pareiškime.

Šaltinis: http://lt.radiovaticana.va/