Krista Milberga. Juvenalinė justicija Latvijoje – reali ir veikia

Latvijoje labai grėsmingi šeimų skyrybų skaičiai. Labai dažnai šeimos skyrybų priežastimi tampa nemokumas, skolos, gyvenimas atskirai dėl skolų padengimo, darbo netekimas ir vieno partnerio gyvenimas užsienyje. Neverta kalbėti, kad tada vaikai plėšomi į abi puses, tačiau dažniau nutinka, kad juos atima iš abiejų tėvų. Dar baisesnis yra be tėvų globos likusių vaikų, sulaukusių pilnametystės, gyvenimas, kai įvaikintojų šeimos nebetenka finansinės paramos, o vaikams tenka pradėti gyvenimą nuo nulio, nors jie dar neįgijo profesijos, neturi įplaukų, o juk atsitinka, kad jie jau turi ir savų vaikų. Tuomet valstybė iki vaikui sukanka metukai suteikia 50 latų (apie 250 litų) paramą, nuo vienerių iki dvejų metukų – 30 latų (150 litų), vėliau – 8 latų (45 litų) šeimos paramą, bet nėra jokio darbo stažo ir jokių socialinių įmokų. Savivaldybė skiria socialinį būstą, bet už jį reikia mokėti. Tai kaip gi tam jaunuoliui gyventi, kaip maitintis, kaip pabaigti mokslus ir išlaikyti savo vaikelį? Valstybė šiandieną neturi jokių paramos tokiems jaunuoliams mechanizmų, tačiau yra teisminės valdžios sistema – Našlaičių teismai (prie savivaldybių veikiančios tarnybos, kuriose dirba nieko bendra su teisiniu išsilavinimu neturintys tarnautojai), Valstybinė vaikų teisių apsaugos inspekcija ir kt.

Man tenka labai dažnai susidurti su tokiomis bylomis – kai atiminėjama vaikams skirta parama, kai labai ilgai (pavyzdžiui, 10 metų) įvaikintojų šeimoje gyvenusius vaikus be teisinio pagrindo išplėšia iš šeimos, kad paskui kaip prekę pasiūlytų užsienyje gyvenantiems įvaikintojams. Žiūriu į valdininkus – jau ne žmones, ir galvoju, kaip gudriai, pasislėpę už įstatymų straipsnių, rašydami protokolus, jie veikia ne dėl mažo vaiko interesų, o faktiškai suplėšo jo dvasią į skutus ir sunaikina tikėjimą teisybe. Nė vienas Našlaičių teismas Latvijoje neatlieka garso ar vaizdo įrašų posėdžių metu, nefiksuoja savo veiksmų, teisme tenka susidurti su iškraipytais faktais, melu, netgi – vaiko parašo klastojimais ant dokumentų, kuriuose melagingai liudijama prieš tėvus; mažiems vaikams atstovaujantys įgaliotieji asmenys meluoja net nemirksėdami, kai vaikai nedalyvauja posėdyje. Sėkmė, jei nepilnametis yra šalia ir teismo posėdyje gali dalyvauti bent jau kaip klausytojas. Tačiau turiu pabrėžti, kad paprastai Našlaičių teismo tarnyba tam prieštarauja. Labai retai tenka sutikti šioje sistemoje dirbantį žmogų, kuriam iš tiesų rūpi kliento likimas, kuris mylėtų likimo nuskriaustuosius ir norėtų padėti. Dažniausiai tenka žiūrėti į jų tuščias ir nieko nejaučiančias akis, kuriose geriausiu atveju nebus paniekos, pykčio ir pasišlykštėjimo socialiai neapsaugotu žmogumi.

Mieli mano tautiečiai, paprasti žmonės, vaikai ir jaunuoliai, labai prašau išmokite naudotis savo mobiliaisiais telefonais taip, kad jais mokėtumėte ne tik nufotografuoti savo mylimuosius, gamtą ekskursijas, džiaugsmo akimirkas, bet ir gebėtumėt laiku paspausti įrašo mygtuką, susitikdami su valdininkais ir einančiais tarnautojo pareigas! Kad tarnautojų niekšybės negalėtų būti nuslėptos! Tegu aukščiausios jėgos mus apsaugo nuo išsilavinusių ir neišsilavinusių, bet pareigas einančių, niekšų!

Vertė Erika Drungytė

Parengta pagal kristamilberga.com