Džonas Venari. Heteroseksualios Amerikos "taisymas" – detali srategija, siekianti homoseksualumą padaryti priimtiną visuomenei

Pristatome JAV žurnalisto Johno Vennari straipsnį, kuriame detaliai aptariama homoseksualizmo propaganda ir visuomenės  manipuliavimo ...

Pristatome JAV žurnalisto Johno Vennari straipsnį, kuriame detaliai aptariama homoseksualizmo propaganda ir visuomenės  manipuliavimo bei indoktrinavimo strategija. Nors šis straipsnis publikuotas 2011 metais, o pati strategija – 1987-aisiais, daugelis šiame tekste aptariamų strateginių ir taktinių propagandos elementų išlieka aktualūs ir pastebimi šiomis dienomis.

Dar 2011 m. vasario pabaigoje Barackas Obama paskelbė, kad jis ir JAV Teisingumo departamentas nebegins Santuokos apsaugos akto (angl. Defense of Marriage Act - DOMA), remdamasis tuo, kad šis aktas yra antikonstitucinis. 

1996  m. Aktas skelbia, kad federaliniame įstatyme „žodis „santuoka” reiškia tik legalią vienos moters ir vieno vyro, kaip vyro ir žmonos, sąjungą”[1]. Tai užkerta kelią vyriausybei pripažinti vienos lyties „santuokas”, kurios tuomet galėtų pretenduoti ir į visas  mokesčių, socialinės apsaugos ir kitas programas. 

Akivaizdu, kad Obama kryptingai dirbo tam, kad būtų nutiestas kelias valstybiniam  taip vadinamosios vienos lyties „santuokos” pripažinimui. Šiuolaikiniai masinės informacijos šaltiniai teigia, kad amerikiečių skaičius, kurie mano vienos lyties „santuokas” esant priimtinas, didėja. 

Ir tai mums byloja ne apie esamą gebėjimą pripažinti objektyvius moralinius įstatymus, tačiau apie moralinį Amerikos bankrotą. 

Paskutiniai Obamos teiginiai dėl DOMA kelia klausimą, kaip gali būti, kad vis didesnis amerikiečių skaičius vienos lyties asmenų „santuokas” laiko esant normalias? 

Galima vardyti daug priežasčių, tokių kaip didelis skaičius katalikų teologų ir prelatų, kurie nesugeba paaiškinti tikrųjų katalikų tikėjimo moralinių nuostatų, Bažnyčios autoriteto nuosmukis po Vatikano II susirinkimo ir kt. Šiuolaikiniai Bažnyčios vadovai nebedrausmina katalikų mokytojų, kurie svarstymams iškelia klausimus, prieštaraujančius prigimtinio ir Dieviškojo įstatymo  esmei. [2]

Tuo metu kitoje pusėje yra aktyvios jėgos, tarp kurių – homoseksualizmo aktyvistų kuriamos strategijos. 

„Heteroseksualios Amerikos peržiūrėjimas“

Sutelksime dėmesį ties išties efektyvia homoseksualizmo judėjimo taktika, labai nuosekliai išaiškinta  1987 metų straipsnyje „Heteroseksualios Amerikos peržiūrėjimas”, kurios autoriai yra homoseksualų aktyvistai Marshallas K. Kirkas ir Erastesas Pillas  (E. Pilas yra Hunterio Madseno slapyvardis).

Abu vyrai labai išsimokslinę: Kirkas – Harvardo išsilavinimą turintis neuropsichiatrijos mokslininkas, Madsenas – politikos mokslų daktaras, laipsnį taip pat įgijęs Harvarde, visuomenės nuomonės formavimo, įtikinimo bei socialinės rinkodaros ekspertas. 

Sakoma, kad „Heteroseksualios Amerikos peržiūrėjimas” yra homoseksualų judėjimo „biblija”, nes joje aprašoma strategija, kuri padėtų homoseksualams tapti priimtinais visuomenėje  ir taip pat neigiamai nušviestų tuos, kurie  homoseksualizmui nepritaria. Visa kampanija pagrįsta ne intelektualiais argumentais, tačiau emociniais visuomenės manipuliavimo būdais. (Vėliau autoriai išplėtojo straipsnio principus ir jie virto knyga After the Ball: How America Will Conquer Its Fear and Hatred of Gays in the 90s („Po baliaus: kaip Amerika nugalės gėjų baimę ir neapykantą 90-aisiais”). Vis tik šiame straipsnyje bus kalbama apie 1987 m. paskelbtą publikaciją, o tam, kad kuo tiksliau perteiktumę to straipsnio dvasią, naudosime kuo daugiau originalių citatų.

1987 metais Guide žurnale išspausdintas straipsnis pavadinimu „Heteroseksualios Amerikos peržiūrėjimas” pradedamas šiomis eilutėmis:  

„Pirmiausia svarbu amerikiečių visuomenę pripratinti prie gėjų ir gėjų teisių klausimų. Tai reiškia, padėti jai žvelgti į homoseksualumą apatiškai, be jokių emocijų ”. Autoriai tęsia toliau sakydami, kad jų tikslas homoseksualumą pristatyti kaip vieną iš pasirinkimų, prioritetų, tokių kaip ledų skonis ar sporto šakos. .Pavyzdžiui, jei jums patinka šokoladiniai, o man grietininiai ledai, jei jūs mėgstat ledo ritulį, o aš – rankinį, tuomet jokių problemų.

„Bent jau pradžioje, – rašo autoriai, – mes siekiame, kad visuomenė priprastų, ir nieko daugiau. Mums nereikia ir mes negalime reikalauti visiško pripažinimo ar  homoseksualumo supratimo iš paprasto amerikiečio. Galite pamiršti bandymus įtikinti visuomenę, kad homoseksualumas yra geras dalykas.  Bet jei tik jums pavyks įtikinti juos, kad tai tik kitoks dalykas, ir gūžčiojant pečiais jums bus pritarta, jūsų mūšis dėl teisinių ir socialinių teisų bus praktiškai laimėtas. Bet tam, kad pasiektumėte jų „gūžčiojimo pečiais” būseną, gėjai kaip klasė turi nustoti būti „paslaptinga, svetima ir nenormali.” Straipsnyje kviečiama masiška medijos kampanija, kuri turėtų pakeisti homoseksualų įvaizdį. „(...) Bet kuri šio tikslo siekianti kampanija turėtų apimti 6 dalykus”. Toliau pateikiami šeši žingsniai paimti tiesiogiai iš Kirko ir Pillo straipsnio.


1 žingsnis: kalbėk apie gėjus ir homoseksualumą taip garsiai ir dažnai, kaip tik įmanoma

„Šio principo esmė yra paprastas patarimas , – sako Kirkas ir Pilas, – „Bet koks elgesys pradeda atrodyti teisingas, jei tik jis pakankamai dažnai praktikuojamas tavo matomoje aplinkoje ar tarp tavo pažįstamų. Naujo elgesio priimtinumas didės matant, kad tam pritaria ar tai praktikuoja tavo pažįstami”. Iš pradžių žmogus gali pasijausti net įžeistas tokios naujienos, tačiau autoriai pažymi, jog „kai tradicinis vyrukas (Joe Six-pack) pajus didesnį spaudimą elgtis panašiai ir kai matys fizinę ar finansinę grėsmę , jis greit pripras, ir gyvenimas plauks kaip plaukęs.” Laikui einant, žmogus, jo draugai taps nebepriešiški ir priims homoseksualų gyvenimo būdą kaip alternatyvų ir legitimų, 
„Tam, kad būtų galima sumažinti jautrumą homoseksualizmui, reikia daugybės žmonių, kurie daug kalbėtų apie tai neutraliu ir pritariančiu tonu”. Kuo daugiau bus apie tai kalbama, tuo labiau susidarys įspūdis, kad visuomenė bent jau turi skirtingas nuomones. „Net debatai tarp kritikuojančių ir ginančių homoseksualizmą tarnauja mūsų tikslui tol, kol respektabilūs gėjai yra dėmesio centre ir gali tinkamai save reklamuoti.” 

Autoriai taip pat primygtinai skatina homoseksualizmą vystyti pasisakymais, o ne indoktrinavimu : „Pirminėje kampanijos fazėje masės neturi būti šokiruotos ir homoseksualus elgesys neturi būti atstumiantis. Sekso įvaizdžiai neturi būti pirmame plane, ir gėjų teisės turėtų būti kuo labiau pristatomos kaip kažkas abstraktaus, kaip socialinis klausimas”. 

Autoriai ypač pabrėžia homoseksualių temų sklaidą vaizdinėse visuomenės informavimo priemonėse, t.y. kine ir televizijoje, kurios (...) yra pačios galingiausios įvaizdžio kūrėjos Vakarų civilizacijoje”. Tuo metu (kai buvo parašytas straipsnis) vidutinis amerikietis praleisdavo bent 7 val. priešais televizorių. „(...) tos valandos atveria vartus į privatų heteroseksualių žmonių gyvenimą. Pro tokius vartus gali  patekti Trojos arklys”. 

Holivudas yra įvardinamas kaip geriausias įrankis visuomenę pratinant prie homoseksualumo. Autoriai džiaugiasi faktu, kad per pastaruosius 10 metų homoseksualūs personažai tapo nuolat matomi kine ir televizijos programose. 

Nuo tada tokie personažai tampa vis dažnesni ir dažnesni, nes visa tai yra homoseksualumo propagavimo strategijos dalis. Pažiūrėkite, pavyzdžiui, televizijos programas Will and Grace („Willas ir Grace“) arba “ The L World („L pasaulis“), arba tokius filmus kaip Brokeback Mountain („Kuprotas kalnas“), dar, tarkime, homoseksualius personažus filmuose Bridget Jones Diary („Bridžitos Džouns dienoraštis“) ar As Good As It Gets („Gerai, kaip yra“). Simpatiški homoseksualūs personažai vis dažniau atsiranda kine ir televizijoje, ir tai nėra atsitiktinumas. 

Kirkas ir Pillas galiausiai visomis jėgomis lieja tulžį and religijos: „visuomeninė nuomonė yra vienas pirmųjų šaltinių, formuojančių masės vertybes,  tačiau religiniai vadovai yra kitas reikalas. Kai konservatyvios bažnyčios smerkia gėjus, yra tik du dalykai, kuriuos galime padaryti tam, kad nugalėtume tikinčiųjų homofobiškumą. Pirmiausia, galime naudotis kalbomis, kurios drums moralinius vandenis, tai reiškia, kad viešinsime labiau sukalbamų bažnyčių pritarimą gėjams, prieštaraudami konservatyviam Bažnyčios mokymui ir keldami neapykantą bei skaldydami juos.” 

Jie tęsia toliau: „Antra, mes galime sumenkinti moralinį homofobiškų bažnyčių autoritetą, parodydami juos kaip atgyvenusius ir atsilikusius, pasenusius ir nežinančius naujausių psichologijos atradimų. Prieš galingą institucinę religijos bendruomenę mes turime pasitelkti dar galingesnę mokslo ir visuomeninės nuomonės ataką („sekuliaraus humanizmo” skydus ir kardus). Tokia bedieviška sąjunga, pavyzdžiui, skyrybų ar abortų klausimu gerai veikė prieš bažnyčias ir anksčiau. Atvirai kalbant apie homoseksualumo visuotinumą ir priimtinumą, tokia sąjunga gali ir vėl suveikti”.[3]

2 žingsnis: vaizduokite gėjus kaip aukas, o ne kaip agresyvius kovotojus

„Norėdami pasiekti pergalę bet kurioje viešoje kampanijoje, gėjai  privalo atrodyti kaip aukos, kurioms reikalinga apsauga, kad heteroseksualūs žmonės nesąmoningai šalia gėjų imtų jaustis turį juos ginti. Ir jei, kita vertus, gėjai pristatomi kaip stipri ir galinga grupė, skatinanti nekonformistinį ir  nuo visuomenės normų nukrypusį gyvenimo būdą, jie greičiau bus matomi kaip grėsmė visuomenei,  kas tik sutvirtintų priešiškumą ir opoziciją jiems. 

Dėl šios priežasties mes turime nugalėti savo norą visuomenėi demonstruoti “gėjų  išdidumą” (gay pride), kuomet tai kertasi su aukos įvaizdžiu. Ir todėl turime labai delikačiai apmąstyti savo veiksmus, kad neperžengtume ribos tarp įspūdžio dėl savo narių skaičiaus darymo ir minčių,  jog “jie [gėjai] mus iš visų pusių supa”, sukėlimo.

 ”Visuomenės informavimo priemonių kampanijai, skirtai homoseksualo-aukos įvaizdžiui kurti, turėtų pasitarnauti simboliai, kurie sumažintų grėsmės jausmą, susilpnintų savigyną ir pagelbėtų kuriant aukos įvaizdį. 

Kirkas ir Pillas išskiria dvi skirtingas žinutes s apie „gėjus – aukas”, kurios turi būti iškomunikuotos. „Pirmiausia, visuomenei turi būti pasakyta, kad gėjai yra likimo aukos ta prasme, jog dauguma jų niekada negalėjo nei pasirinkti, nei atsisakyti savo seksualinių polinkių.  Skleidžiama žinutė turi būti suprantama taip: homoseksualais gimstama lygiai taip pat, kaip gimstama heteroseksualiais, baltaodžiais ar juodaodžiais, talentingais ar atletiškais. Niekas homoseksualų neapgavo ir nesugundė,  jie niekada nesirinko ir nėra už tai morališkai atsakingi.  Tai, ką jie daro, nėra jų sąmoningas valios veiksmas, priešingai – tai tiesiog jiems įgimta. Tokia likimo išdaiga taip pat galėjo kliūti jums!” 

Ši strategija jau įgyvendinama visur aplinkui. Pažiūrėkite į Lady Gaga ir jos paskutinius muzikos klipus, tarkime Born This Way. Pažiūrėkite į įsiutusius ir kupinus neapykantos homoseksualus, kurie savo pyktį lieja ant jų priešininkų grupių, tokių kaip Courage („Drąsa“) ar Exodus Now („Egzodas dabar“), kurios siekia padėti moterims ir vyrams kovojant su praktikuojamu homoseksualumu. Jei pasirodo, kad galima įveikti homoseksualumą, tai sunaikina netikrus įrodymus apie gėjų prigimtį ir neįveikiamą jų potraukį. 

Kirkas ir Pillas tęsia, sakydami: “Heteroseksualūs žiūrovai turi susitapatinti su gėjais kaip aukomis. Jo ir Jos visuomenei negalima leisti nė sakyti “jie ne tokie kaip mes”. Todėl žmonės, kurie figūruos kampanijose, turi būti malonūs ir protingi, patrauklūs ir gerbiami pagal heteroseksualių žmonių standartus, visiškai niekuo neišsiskiriantys savo išvaizda – kitaip sakant, jie neturi skirtis nuo tų, kuriuos savo kampanijomis mes norime pasiekti. (Grįžtant prie terminių, kuriuos vartojome praėjusiuose straipsniuose, mūsų kalbėtojai turi būti panašūs į heteroseksualus, o ne akivaizdžiai homoseksualūs). Tik tokiu atveju žinutė bus priimta. Bus sakoma, kad “šie vyrukai yra tik likimo aukos, taip galėjo nutikti ir man.” 

Autoriai priduria, kad homoseksualai gali ir neatrodyti maloniai, jei pasirinkta strategija juos padarys tarsi kokio maro aukomis, “ (...) bet faktas yra tai, kad gėjų bendruomenė yra silpna ir turi naudoti silpnųjų manipuliacijos būdus, tarp jų ir supratingumo skatinimą”. „Antroji žinutė –homoseksualai kaip visuomenės aukos.” 
  
3 žingsnis: duokite gynėjams teisingą priežastį

“Visuomenės informavimo priemonių kampanija, kuri pristatys gėjus kaip visuomenės aukas ir padrąsins heteroseksualius asmenis tapti gėjų gynėjais, turėtų palengvinti gėjų poziciją skelbiant apie savo poreikį būti ginamiems. Mažai heteroseksualių moterų ir dar mažiau heteroseksualių vyrų panorės drąsiai ginti homoseksualumą. Dauguma juose prabudusį impulsą ginti silpnesnius sies su teisingumo ar teisės principu, su kokiu nors bendru lygiateisiškumo ir sąžiningo, visų vienodo traktavimo visuomenėje principu. Mūsų kampanija neturėtų reikalauti tiesioginės paramos mūsų praktikoms, tačiau turėtų naudoti kovą su diskriminacija kaip pagrindinę temą. Teisė laisvai reikšti idėjas, mintis, tikėjimo laisvė, teisė jungtis į bendruomenes, teisinga ir vienoda teisinė apsauga – tai turėtų būti pagrindinis mūsų kampanijos rūpestis.“

„Gėjų judėjimui ypatingai svarbu paaiškinti homoseksualumo priežastis pagal visuotinai priimtus teisės ir teisingumo standartus, kad heteroseksualūs judėjimo gynėjai turėtų nenuginčijamų argumentų prieš moralinius kovotojų su homoseksualizmu argumentus. Homofobai apvilks savo emocinį pasibjaurėjimą į bauginančius religinių dogmų argumentus, taigi homoseksualų gynėjai turi būti pasiruošę atremti dogmas savo principais.“ 

4 žingsnis: padarykite taip, kad gėjai atrodytų gerai

„Tam, kad homoseksualo-aukos įvaizdis atrodytų simpatiškas, turite juos vaizduoti kaip paprastus žmones. Bet šalutinė kampanijos tema turėtų būti agresyvesnė ir kietesnė: atsveriant didėjančią neigiamą informaciją spaudoje, kad dabartiniai laikai sukėlė homoseksualumą tarp vyrų ir moterų, gėjai turi būti vaizduojami kaip vieni vertingiausių, reikšmingiausių visuomenės narių. Taip taip, mes žinome, kad tai toks senas triukas, kad nuo jo net pelenai byra. Kitos mažumos tai savo reklamose naudoja nuolat ir didžiuodamiesi skelbia, pavyzdžiui, “ar žinojote, kad šis didis vyras (ar moteris) buvo …?” Bet ši žinia būtina visiems tiems, kurie vis dar įsivaizduoja gėjus kaip iškrypusius – neaiškius, vienišius, nevykėlius, girtuoklius, savižudžius, vaikų grobikus keistuolius”. 

Autoriai pabrėžia įžymybių įtraukimo svarbą. „Įžymūs asmenys gali būti tiek heteroseksualūs (kaip gėjų gynėjas Edas Asneris), tiek gėjai“. 
  
5 žingsnis: padarykite taip, kad priešininkai atrodytų blogai

„Vėlesnėje gėjų kampanijos stadijoje siekiant užtikrinti gėjų teises – daug laiko praėjus po to, kai gėjų reklamos taps įprastos – ateis laikas ryžtingai imtis likusių oponentų. Tam, kad jie taptų buki, juos reikia visaip sukritikuoti (tai taps ypač svarbu tada, kai priešai padidins savo galią keturgubai pagieža ir dezinformacija). Mūsų tikslas čia dvigubas. Pirma, mes norime pakeisti didžiumos didžiavimąsi savo homofobijos teisumu į gėdą ir kaltę. Antra, mes norime kovotojus su homoseksualizmu parodyti tokius blogus, kad vidutinis amerikietis norės  atsiriboti nuo tokių tipų.”[4]

„Visuomenei turi būti rodomi homofobų šūkiai, kurių bruožai ir įsitikinimai sukels pasibjaurėjimą viduriniajam Amerikos sluoksniui. Tokie įvaizdžiai gali būti: Kukluksklanas, reikalaujantis, kad gėjai būtų deginami ar kastruojami; fanatiški [JAV] pietiečiai ministrai, viešai liejantys neapykantą, kuri atrodo ir komiška, ir nesveika; grasinantys pankai, banditai, kaliniai, laisvai kalbantys apie “pydarus”, kuriuos nužudė ar nužudytų; vaizdas nacių koncentracijos stovyklose, kur homoseksualai buvo kankinti ir pasiųsti į dujų kameras”.
  
Vėliau autoriai aiškina: „Mes jau apibūdinome keletą homofobų vendetai pakenksiančių  įvaizdžių: pilni neapykantos ir paniekos religiniai ekstremistai, neonaciai, Kukluksklano atstovai jau atrodo siaubingai blogi ir net juokingi (vargu, ar tai sunki užduotis). Šie įvaizdžiai turėtų būti priešpriešinami jų aukoms – homoseksualams – naudojant techniką, propagandininkų vadinamą „technika skliaustuose”. Pavyzdžiui, kelias sekundes rodomas nutukęs mažų akių pietietis pamokslininkas šaukiantis tokias skanduotes kaip „tie nesveiki, sugedę padarai”. Kol tęsiama ši tirada kaip garso takelis, vaizde pasirodo taikūs, malonūs, simpatiški gėjai. Yuomet grįžtame rodydami piktą pamokslininko veidą, ir vėl gėjus, ir t.t. Vaizdinis kontrastas kalbės už save. Ir efektas bus triuškinantis.”
  
6 žingsnis: paramos fondai – iš čia ateina pinigai

“Bet kokia masinė kampanija pareikalaus beprecedenčių išlaidų mėnesiams ar netgi metams – beprecedentės apimties paramos paieškos darbų”, sako autoriai. Homoseksualus jie kviečia aktyviai remti šią kampaniją. “ (...) ir kadangi tie gėjai, neremiantys šeimų, paprastai turi didesnes nei vidutines pajamas, jie gali remti daug daugiau.” 

Jie priduria, kad “įtraukiami turi būti ir gėjai, ir heteroseksualūs asmenys, kuriems rūpi socialinis teisingumas.” 

Praėjus dviem metams po straipsnio, savo knygoje After the Ball: How America Will Conquer Its Fear and Hatred of Gays in the 90s autoriai jau atvirai išsako savo planą masinei propagandai, padėsiančiai perkeisti Ameriką propaguojant homoseksualumą. Jie rašo: “kalbėdami mes turime omeny kur kas gilesnį įsiskverbimą, kuris kels grėsmę visam amerikiečio gyvenimo būdui, be kurio jokio tikro visuomeninio pokyčio negali atsirasti. Mes turime omeny skverbimąsi į vidutinio amerikiečio emocijas, protą ir valią per suplanuotą psichologinę ataką, vykdomą visuomenės žiniasklaidos priemonių propagandą tautai. “

Šmeižk krikščionybę

Pagal Kirko ir Madseno knygą, šmeižto procesas prieš tuos, kurie priešinasi homoseksualumui, pastaruoju metu plečiasi neregėtu greičiu. Pirmiausia ataka nukreipiama į krikščionybę. 

Lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transvestitų svetainė (GLBT) yra skirta “neapykantos kalboms” (hate speech) viešinti. Organizacijos aktyvistai teigia, kad šeimą palaikančios organizacijos prisideda prie neapykantos kurstymo kritikuodami homoseksualumą ir šie neapykantos pareiškimai esą veda prie nusikalimų, todėl turi būti draudžiami. Svetainės autoriai homoseksualistų opoziciją lygina su nacių vykdytu žydų genocidu.

Ta pati svetainė taip pat kaltina šeimos organizacijas vieno homoseksualaus koledžo studento Matthew Shepardo nužudymu. [6] (nors jis buvo nužudytas vykstant apiplėšimui, o ne dėl orientacijos). [7]

2004 metais protestantų pamokslininkas Švedijoje buvo nuteistas kalėti mėnesį už tai, kad kritikavo homoseksualumą per pamaldas savo bažnyčioje. 

San Francisko vyresniųjų taryba išleido rezoliuciją, kurioje religinės grupės kaltinamos taip vadinamais „neapykantos nusikaltimais”, kaip, pavyzdžiui, Matthew Shepardo nužudymas. Be to, taryba patvirtino rezoliuciją, kuria žiniasklaida skatinama nedėti jokių reklamų, kurias užsako šeimos organizacijos ir kuriose homoseksualai kviečiami keistis.

Niujorke reklaminis plotas su Šv. Rašto eilute buvo nuimtas dėl miesto valdžios spaudimo – žodžiai buvo traktuoti kaip “neapykantą skatinatis pareiškimas”. [8]

Masačiusetse 2005 m. tėvas Davidas Parkeris buvo suimtas už tai, kad prieštaravo jo vaiko dalyvavimui pradinėje mokykloje vykdomam LGBT propagandos renginyje. Galiausiai jis perkėlė savo vaiką iš tos mokyklos. Jam teko dvejus metus dalyvauti teismuose, jis pralaimėjo visas apeliacijas. [9]

Visuomenės pritarimas homoseksualams pastaruoju metu užkariavo [JAV] Respublikonų partiją ir daugelis iš jų nė kiek nebeprieštarauja homoseksualumui. 

2010 metų rugpjūtį Glennas Beckas Fox kanalo atstovui Billui O‘Reilly pareiškė, kad jis nemato jokios problemos dėl vienos lyties santuokų. Tai paskatino Washington Post išspausdinti pasakojimą, pavadintą „Glenas Bekas, gėjų santuokos advokatas?” 

Štai kaip vyko interviu: 

O‘Reilly: Ar jūs tikite, kad gėjų santuoka yra kokia nors grėsmė šaliai?
Beckas: Grėsmė šaliai?
O‘Reilly: Taip, ar tai pakenks šaliai kaip nors?
Beckas (juodamasis): Ne, nemanau. Ar gėjai ateis ir mus pagaus?
O‘Reilly: Ar tai pakenks šaliai kokiu nors būdu?
Beckas: Aš manau, kad Thomas Jeffersonas sakė: jei tai nesulaužys mano kojos ar nepakenks mano piniginei, koks man skirtumas?

„GOProud”, Respublikonų homoseksualų organizacija, remianti vienos lyties santuokų ir atviro homoseksualų tarnavimo JAV armijoje klausimą, rėmė Konservatyviųjų politinių veiksmų konferenciją 2010 metais (Conservative Political Acton Conference (CPAC) Vašingtone, kuri yra ko gero didžiausias konservatorių  kasmetinis susitikimas šalyje. CPAC ignoravo kitų konservatyvių grupių reikalavimą GOProud remti konferencijos.”[10]

Neabejotina, kad strategijos ir taktikos, surašytos straipsnyje ir knygoje, yra vykdomos visoje šalyje ir pasaulyje. Homoseksualumas dabar yra brukamas kaip teisingas gyvenimo būdas iki tokio lygio, kad Kalifornijoje atsirado reikalavimas dėstyti “gėjų istoriją” viešosiose mokyklose. Nėra jokios abejonės, kad gėjų bei korumpuotų politikų planas yra tokius reikalavimus įvesti visoje šalyje.[11]

Mumis manupuliuojama bei su mumis neskaidriai elgiamasi. 

Jei ši tendencija nebus sustabdyta Katalikų Bažnyčios mokymu prieš homoseksualumą aukščiausiu lygiu, galutinis rezultatas tegali būti tolesnis šeimos naikinimas, jaunimo įtraukimas į tokią veiklą ir krikščionių persekiojimas dėl Šv. Rašte esančio homoseksualumo pasmerkimo. [12]

Nuorodos į pasakojamus įvykius, leidinius:

[1] ”House Speaker Convenes Bipartisan Group to Defend DOMA Abandoned by Obama”, Life Site News, March 8, 2011.
[2] Not to mention the strong presence of homosexuals in the Church that followed the Vatican II revolution. 
[3] Emphasis added.
[4] Emphasis added.
[5] After the Ball: How America Will Conquer its Fear and Hatred of Gays in the 90’s, Marshall Kirk and Hunter Madsen [New York: Penguin, 1989], p. 153.
[6] ”H.R. 1913 Will Inevitably Fund Anti-Christian Bigotry - and Attack Bible Speech”,Traditional Values Coalition, April 17, 2009.
[7] ”In 2004 a comprehensive new investigation by ABC News 20/20 concluded that homosexuality very likely wasn’t a factor in Shepard’s murder, bur rather Shepard had been targeted for money.” The Marketing of Evil, David Kupelian, [Nashville: WorldNetDaily Books, 2005], p. 27.
[8] ”Pastor Gets Prison for Sermon”, WorldNetDaily, July 8, 2004.
[9] Traditional Values Coalition, April 17, 2009.
[10] ”Why Conservatives are Abandoning the 'Gay' Issue”, David Kupelian, WorldNetDaily, August 17, 2010.
[11] ”Gays, lesbians, bisexuals and transgender people would be added to the lengthy list of social and ethnic groups that public schools must include in social studies lessons under a landmark bill passed Thursday by the California Senate.”,  CA Senate Bill Mandates Gay History in Schools,”  Associated Press, April 14, 2011
[12] Now the men of Sodom were wicked and sinned exceedingly before the Lord. (Genesis 13:13) 24 The Lord poured down on Sodom and Gomorrah sulfur and fire from the Lord out of heaven. He overthrew those cities and the whole region, all the inhabitants of the cities and the plants of the soil (Genesis 19:24-25); Just as Sodom and Gomorrah, and neighboring cities which like them committed sins of immorality and practiced unnatural vice, have been made an example, undergoing the punishment of eternal fire. (Jude 7); For this cause God has given them up to shameful lusts; for their women have exchanged the natural use for that which is against nature; and in like manner the men also having abandoned the natural use of woman, have burned in their lusts one towards another, men with men doing shameless things and receiving in themselves the fitting recompense of their perversity. (Romans 1: 26-27)

***



Straipsnis skelbtas Catholic Family News,  2011 m. gegužės mėn. 

Autorius: Johnas Vennari, Catholic Family News redaktorius

Susiję

Pažangos ideologija 3847863178100019238
item