Lietuvybės židinio reikia lituanistams

Vilniaus šviesuomenė norėtų valstybės atgautame Pranciškonų ansamblyje pačiame senamiesčio centre matyti lietuvybės puoselėjimo centrą. Vilniaus universitetas prašo pastatą, kuriame daugiau nei prieš 100 metų buvo įsteigta pirmoji dviklasė lietuvių mokykla, yra gyvenęs Vasario 16-osios Akto signataras Jonas Basanavičius, perduoti valdyti jam. Tačiau pastatų pageidauja iš Lenkijos atvykę broliai pranciškonai. Vyriausybė turi apsispręsti, ar Pranciškonų kompleksas - tik religinė ar lietuviško kultūros bei mokslo paveldo šventovė.

Teisėsi 9 metus

Sostinės senamiestyje stūksantys Pranciškonų vienuolyno pastatai valstybės nuosavybėn buvo galutinai sugrąžinti šių metų pradžioje, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi patvirtino ankstesnius teismų sprendimus, kad apie 20 metų patalpas kaip savo nuosavybę valdžiusi UAB „Pranciškonų rūmai“ jas įgijo nesąžiningai.

Teismai buvusio vienuolyno nuosavybės klausimą narstė net 9 metus. Dėl patalpų nuosavybės į teismą 2004 m. kreipėsi Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino atstovai. Jų vienuolynas Vilniuje veikė iki 1940 m. liepos 21 d., kai okupacinė sovietų valdžia nusavino visą jo turtą.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Vilniaus arkivyskupijai buvo sugrąžinta dalis komplekso - bažnyčia, koplyčia ir keletas pastatų. Juose įsikūrė iš Lenkijos atvykę broliai pranciškonai. Keletas šio ordino atstovų iš Lenkijos gyvena ir Medininkų šv.Kazimiero vienuolyne.

Kol kas neaišku, ar likusi Pranciškonų komplekso dalis bus grąžinama natūra Vilniaus arkivyskupijai arba teismuose dėl jo kovojusiam Pranciškonų ordinui. Mat teismui pritaikius vindikaciją, turto teisėtu savininku pripažinta valstybė. Vyriausybė palaikė vienuolyno ieškinį teisme su sąlyga, kad šis atsisakys reikalavimo įpareigoti Vyriausybę ir Aplinkos ministeriją atkurti nuosavybės teises į pastatus natūra.

Į ansamblį prašosi VU

Šiuo metu valstybei nuosavybės teise priklausančius Pranciškonų ansamblio pastatus valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise pavesta Ūkio ministerijai. Restauruotas ansamblis tapęs kone verslo centru - jame patalpas nuomojasi kelios dešimtys įmonių.

Vilniaus universitetas prašo Ūkio ministerijos Pranciškonų ansamblį perduoti valdyti jam ir planuoja jame įkurdinti lituanistikos mokslo centrą.

Sostinės meno ir mokslo žmonės šį kultūros paveldo objektą vertina kaip itin reikšmingą išlaikant lietuvybę Vilniaus krašte. Prieš daugiau nei 100 metų čia buvo įsteigta pirmoji Vilniuje dviklasė lietuvių mokykla, 1908-1917 m. veikė Lietuvių mokslo draugija, buvo įkurta biblioteka. Pastate yra gyvenęs Vasario 16-osios Akto signataras Jonas Basanavičius.

„Lituanistikos centrui po tais skliautais yra pati tinkamiausia vieta“, - sakė „Respublikai“ laikinasis VU rektorius profesorius Juras Banys.

Anot jo, Vilniaus senamiestyje veikiantiems fakultetams, taip pat ir Filologijos fakultetui, labai stinga mokslo tiriamajam darbui skirtos infrastruktūros.

„Šnekėjausi su dekanu - pasirodo, 40 kvadratinių metrų plote grūdasi 40 mokslininkų lituanistų. O iki Pranciškonų komplekso nuo universiteto galima nueiti per 6-10 minučių. Jei skirtų mums tas patalpas, mūsų mokslininkai atsigautų“, - vylėsi J.Banys.

Universiteto planus plėsti lituanistikos centro veiklą sveikina filosofas Vytautas Rubavičius. Jo manymu, toks centras tikrai būtų naudingas stiprinant lituanistikos istorines šaknis.

„Kalbu būtent apie vilnietišką lituanistiką. O istoriškai Pranciškonų ansamblis glaudžiai susijęs su lietuvybės puoselėjimu, su iškiliomis mūsų kultūros ir valstybės asmenybėmis - J.Basanavičiumi, Antanu Smetona ir kitais žmonėmis, - sakė V.Rubavičius. - Universitetas turi tokiam centrui ir pajėgų, ir sukaupto kultūrinio potencialo. Bet labai svarbūs yra valstybiniai sprendimai - lietuvybės tvirtinimo tikslų nereikėtų išleisti iš akiračio ir tokius statinius, kaip sukauptą istorinį ir simbolinį kapitalą, turėtume naudoti valstybiškai“.

Valstybės interesų, jo įsitikinimu, negalima nepaisyti ir grąžinant turtą religinėms bendruomenėms. Juk yra įvairių būdų tai padaryti, ne vien tik natūra. 

Šiuo konkrečiu atveju V.Rubavičius nuogąstauja, kad iš Lenkijos atvykę broliai pranciškonai atgautų sutvarkytų pastatų nepaverstų Vilniaus lenkinimo centru.

„Gerai, kad vyksta vieši svarstymai, nes neretai viskas nusprendžiama tylomis ir visuomenė sužino pavėluotai, - sakė jis. - O Pranciškonų ansamblyje daugybė vietos ir religinei, ir kultūrinei veiklai, tik reikia tuos dalykus suderinti. Ir, manau, kad ta kultūrinė ir religinė veikla turėtų būti labiau kreipiama lietuvybės ir mūsų valstybingumo tvirtinimo linkme“.

Šaltinis: www.respublika.lt