Užsienio investuotojai pageidauja... vergų?

Pasaulio ekonomikos forumas paskelbė kasmetinio pasaulio šalių konkurencingumo tyrimo rezultatus - Lietuva pagal bendrą konkurencingumo indeksą nukrito iš 45 į 48 vietą tarp 148 pasaulio valstybių. Ta proga viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė suskubo pareikšti, kad reikia reformuoti darbo santykių reguliavimą, mat užsienio investuotojams labai kliūva mūsiškis Darbo kodeksas.

Tyrė verslininkų nuomonę

Tyrimo duomenimis, 2013 m. jau penktus metus iš eilės lyderė pagal Bendrą konkurencingumo indeksą išlieka Šveicarija, po jos rikiuojasi Singapūras ir Suomija. Lietuva, kaip minėta, reitinge nusmuko trimis laipteliais žemyn, kaimynė Estija pakilo iš 34 į 32, o Latvija - iš 55 į 52 (žr. diagramą).

Šiemet tyrime dalyvavo 130 Lietuvos įmonių vadovų, maždaug pusė jų vadovavo įmonėms, turinčioms 150 ir daugiau darbuotojų, likusieji atstovavo 21-149 darbuotojus turinčioms įmonėms. Šiek tiek daugiau kaip trečdalis apklaustųjų dirbo pramonės ir žemės ūkio įmonėse, o dauguma vadovavo paslaugų veikla užsiimančioms bendrovėms. Tyrimo dalyviai užpildė Pasaulio ekonomikos forumo klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingas sritis atspindinčių rodiklių.

Atsakydami į klausimą, kas labiausiai trukdo verslo plėtrai, 17,2 proc. Lietuvos verslininkų pažymėjo atsakymą „neefektyviai dirbanti vyriausybinė biurokratija“. Beveik ketvirtadalis apklaustųjų dėl to kaltina mokesčius - 13,1 proc. trukdžiu įvardijo mokesčių dydį, o 11,1 proc. - jų reguliavimą. 13 proc. verslininkų nuomone, plėstis trukdo „darbo jėgos mažinimas“.

Liberalizavimo mygtukas kaista

Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė M.Dargužaitė antrina, kad verslui Lietuvoje labiausiai trukdo neefektyvi viešojo sektoriaus biurokratija, mokesčių sistema ir griežtas darbo santykių reguliavimas.

Tačiau mūsų šalies kritimą pasauliniame konkurencingumo reitinge M.Dargužaitė priima kaip signalą liberalizuoti darbo santykius, nes ši sritis yra vienas iš svarbių kriterijų, kuriuos vertina užsienio investuotojas, rinkdamasis šalį.

„Investuok Lietuvoje“ vadovė kažkodėl nepasigyrė, kad tyrimo metu vertinant tiesiogines užsienio investicijas ir technologijų diegimą Lietuva užėmė aukštą 9 vietą, o tikino, jog užsienio investuotojams teigiamą įspūdį apie Lietuvą gadina konkurencingumo reitinge užimta 130-a vieta pagal darbuotojų priėmimo ir atleidimo lankstumą, 111-a vieta pagal atleidimo iš darbo kainą, 127-a vieta pagal šalies galimybes išlaikyti talentus ir 135-a vieta pagal galimybę juos pritraukti.

Anot M.Dargužaitės, darbo santykių srityje Lietuva gali didžiuotis, kad pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą pakilome iš 8-os į 7-ą vietą, o vertinant darbo našumo ir atlyginimo santykį šoktelėjome iš 23-ios į 14-ą vietą pasaulyje. Bet ar tai nereiškia, kad lietuviai darbuotojai nesugeba išsireikalauti didesnių atlyginimų, o už menką atlygį darbdavių labui kalnus nuverčia? Ar tuo verta didžiuotis?

Siūlo išravėti garantijas

Itin žemai pasauliniame reitinge Lietuva yra ir pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti (120), mokesčių poveikį investavimui skatinti (114), bankų patikimumą (111), valdžios reguliavimo naštą (107).

Tačiau, anot M.Dargužaitės, investuotojų interesams esą labiausiai kliūva dirbantiems žmonėms įstatymų teikiamos garantijos.

„Norint pagerinti padėtį, reikia laisvinti griežtus darbo santykius, - dėstė M.Dargužaitė. - Užsienio investuotojų nuomone, vienu iš sprendimų gali tapti galimybė verslui lanksčiau sudaryti terminuotas sutartis. Šiandien tai galima daryti tik naujai steigiamoms darbo vietoms ir nenuolatinio pobūdžio darbams. Be to, bendrovės, su kuriomis dirbame, pastebėjo, kad joms kyla sunkumų dėl sezoninių darbo sutarčių - dalis specialybių, kurių poreikis išauga tam tikru metų laiku, vis dar nepripažįstamos kaip sezoninės“.

Be to, investuotojai esą skundžiasi, kad net su neefektyviai dirbančiu darbuotoju nėra galimybės greitai atsisveikinti, išmokant didesnę išeitinę išmoką. Be to, atleidimo priežastys dažnai ginčijamos teisme, o šiandien susidariusi teismų praktika - itin nepalanki darbdaviui.

Darbo kodeksas per dešimtmetį buvo pakeistas 38 kartus, vien pernai buvo priimtos 8 jo pataisos, dauguma, žinoma, liberalizavimo kryptimi. Šį rudenį valdžios, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai Trišalėje taryboje tarsis dėl naujų liberalių pataisų, kurių nepavyko prastumti ankstesnei valdančiajai koalicijai.

Parengta pagal www.respublika.lt