Audrius Rudys. Vartotojiška visuomenė mirs

Išsivysčiusiomis save vadinančių valstybių piliečiai nenori dirbti, tačiau labai nori išlaikyti senus vartojimo įpročius ir kadaise buvusią gyvenimo kokybę. Tokia gyvenimo logika netelpa į jokius ekonomikos dėsnius, tad jeigu dabartinės tendencijos išliks, daugeliui šiuolaikinių vartotojų teks arba atsisakyti senų įpročių, arba badauti. Apie tai „Respublika“ kalbėjosi su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru, ekonomikos daktaru Audriumi Rudžiu.

- Jau daugelį metų žymiausi pasaulio politikai ir ekonomistai suka galvas, kaip padidinti vartojimą ir tokiu būdu atgaivinti ekonomiką. Ar vartojimas yra vienintelis ekonomikos gaivinimo būdas? Kokie galimi tokios politikos padariniai?

- Ekonomikai gaivinti svarbesnis dalykas yra gamyba. Todėl, kad už vartojimą reikia mokėti. Vartojimas yra svarbus skaičiuojant BVP, nes kuo daugiau vartoji, tuo greičiau apsisuka pinigai ir teoriškai tuo daugiau žmonių gali būti įtraukti į šį vartojimo ratą. Tačiau Europoje šis vartojimas didele apimti skatinamas iš skolintų pinigų. Tuomet, savaime aišku, tas ratas turi kada nors sustoti. O realybėje, jeigu vartojimas yra pagrįstas gamyba ir reikalingų paslaugų teikimu, tuomet ekonomika skatinama natūraliai. Tik reali apyvarta, realiai pagamintos reikiamos prekės ir reikalingos suteiktos paslaugos yra tikrasis bendrojo vidaus produkto didėjimo pagrindas. O bendrasis BVP didėjimas yra tas šaltinis, iš kurio galimas vartojimo didinimas. Taigi, visa tai glaudžiai susiję ir ratas užsidaro. Bet koks dirbtinis vartojimo pūtimas tik didina tą prarają, į kurią visiems teks neišvengiamai kristi.

- Paradoksas tas, kad vartojimas mažėja, o, pavyzdžiui, greitųjų kreditų verslas vis plečiasi. Žmonių įtraukimas į amžinų skolų ratą taip pat yra bandymas gaivinti vartojimą?

- Tai teisybė, tačiau šiuo atveju kalbu ne apie greitųjų paskolų sistemą. Nes šioje sistemoje veikia tik konkretus žmogus su konkrečia kompanija, kuri jam skolina. Šiuo atveju turiu mintyje makroekonominį lygmenį. Todėl, kad vartojimas to atskiro konkretaus žmogaus tėra mažytė dalelė. Čia kalbėti reikia apie tokį vartojimą iš paskolų ir tokį galimą jo didėjimą, kada tai vyksta masiškai, kai spausdinami pinigai ir masiškai įliejami į apyvartą. Taip tarsi didinamas vartojimas. O žmogaus poreikiai juk yra beveik neriboti. Kuo daugiau vartoji, tuo daugiau nori, tuo daugiau savo galimybių atskleidi ir tuo gyvenimas materialine prasme atrodo įdomesnis ir visavertiškesnis.

- Tačiau panašu, kad žmonės pradeda atsirinkti: vis daugiau perka kokybiškų, ilgiau tarnaujančių prekių ir vis dažniau ignoruoja vienkartinius daiktus. Vadinasi, ta vartojimo reklama vis silpniau pasiteisina? Kita vertus, jeigu tokia tendencija išliks, kas laukia toliau?

- Manau kiek kitaip. Tie daiktai tik išoriškai atrodo geresni. Galima sakyti, pagal paskirties funkcijas jie tikrai geresni, tačiau laiko atžvilgiu jie vis mažiau patikimi. Na, paimkime kaip pavyzdį prieškarinį dviratį. Jį iki šiol gali naudoti. O tą dviratį, kurį nusipirkai prieš 5 metus ir kuris turi bėgius, nors gali juo lengviau užvažiuoti į kalną, pasiekti didesnį greitį ir t.t., tačiau dažnai gali jau išmesti... Aišku, jeigu sumokėsi 2700 litų, tai gausi dviratį, kuris tikrai tarnaus ilgiau, bet už 700 litų pirktas dviratis atliks visas funkcijas gerai tik tam kartui ir netrukus gausi persėsti ant prieškarinio. Arba paimkime šaldytuvus. Juk tokie šaldytuvai kaip „Saratov“ arba „Zil“, pagaminti kokiais gūdžiais 1966-1968 metais, iki šiol veikia. Aišku, jie naudoja daug elektros, galbūt garsiai burzgia ir t.t., tačiau veikia. O nusipirk naują šaldytuvą, kuris pats atitirpins, pats išgarins ar dar kažką pats darys, - jis atitarnaus tau 7-10 metų ir galėsi išmesti. Taip, funkcine prasme daiktai tobulėja, bet tarnavimo laiko prasme degraduoja. Sakykime, automobiliai specialiai apskaičiuojami tam tikram metų skaičiui, o paskui remontuok neremontavęs...

- Kokias dar vartojimo bumo priemones galite prognozuoti? Juk ne be reikalo nuolat renkasi G-8 ar G-20 ir sprendžia ne vien mokesčių slėpimo klausimus. Arba ta pati Europos Komisija: nėra savaitės, kad nekalbėtų apie vartojimo skatinimą.

- Aš nežinau, apie ką ir dėl ko jie nuolat posėdžiauja. Žinau tvirtai, kad bet koks dirbtinis vartojimo didinimas, kaip buvo Vokietijoje ir kai kuriose kitose Europos šalyse, neišvengiamai gresia žlugimu. Priminsiu, kad tos šalys gelbėjo savo automobilių pramonę teikdamos milžiniškas išmokas tiems, kurie keičia automobilius ir perka vis naujesnius modelius. 

O koks tokio gelbėjimo rezultatas? Šios pramonės šakos smukimas dar didesnis, nei buvo iki gelbėjimo. Dėl to visi dirbtiniai vartojimo auginimo metodai yra neveiksmingi - jie gali atidėti problemą metams dvejiems, na, sakykime, dešimtmečiui... Mes visi puikiai suprantame: kuo daugiau vartoji narkotikų, tuo sunkiau to atsisakyti. O atsisakyti žmonijai, ypač Europos civilizacijai, to besaikio vartojimo neišvengiamai teks. Arba ši civilizacija galutinai žlugs. Aš manau, kad Europos civilizacijos pagrindu sukurta visuomeninė tvarka ir ekonomikos suvokimas šiuo metu sparčiai artėja prie pabaigos. Vien todėl, kad yra apskaičiuota: jeigu visos Žemės žmonės vartos kaip amerikiečiai, tai žmonijai neužteks keturių Žemių išlaikyti šiam vartojimo lygiui. Jeigu visas pasaulis vartos kaip lietuviai, reikės dviejų Žemių... Tai reiškia, kad nėra kitos išeities, kaip europinei civilizacijai mažinti vartojimą.

- Tačiau kaip tai padaryti? Daugelis tos europinės civilizacijos atstovų yra įpratę prie lengvų pinigų, gyvenimo į skolą arba už pašalpas, gerokai viršijančias normalaus žmogaus poreikius. Jie net neketina dirbti ar mažinti vartojimo. Jų pagrindinis darbas - „įsisavinti lėšas“.

- Taigi, kai tie vartotojai prieis liepto galą, tuomet teks pradėti dirbti. Žmogus turės tokį pasirinkimą: arba mirti iš bado, arba eiti plėšikauti, arba pasiūlyti visuomenei kažką naudingo. Esu įsitikinęs, kad du trečdaliai aukštuosius socialinius mokslus baigusių asmenų turės eiti į statybas, jeigu dar bus ką statyti, į žemės ūkį, jeigu dar bus ką auginti, į mišką medžių kirsti ir panašiai... Reikia suprasti paprastą dalyką: toks vartojimas, koks yra dabar, absoliučiai perteklinis. Žmogui normaliai tiek nereikia. Todėl alternatyvos tokios: badas, mirtis arba juodas darbas, t.y. padavimas į rinką to, kas turi paklausą, kas reikalinga. Duona kasdieninė, šiluma, energija, drabužiai, medicinos paslaugos - tai neišvengiami dalykai, absoliučiai būtini. O du kartus per metus važiuoti dvidešimčiai dienų į Palma de Maljorką ar Alpių kurortus nėra būtina... Bet dauguma Vakarų europiečių prie to pripratę ir bus be galo sunku, be galo skausminga, tačiau neišvengiama atprasti. Matysime daugybę asmeninių tragedijų ir kitokių problemų. Lietuvių padėtis šia prasme yra geresnė ir palankesnė, nes dar nesame įpratę, kad ir labai norime, prie tokio gyvenimo. Dar didelė lietuvių dalis gali iš lėšų „įsisavinimo“ rato ištrūkti ir grįžti į realią ekonomiką, į tų lėšų uždirbimą. Pagaliau nėra kito kelio - gerai gyventi nieko nedirbant tėra nepamatuota iliuzija, kuriai sunykus, padariniai bus labai skausmingi.

• Praėjusiais metais ES nupirkta vienu milijonu mažiau automobilių. Naftos suvartojimas per pastaruosius metus krito 10 proc.

• Per pirmąjį šių metų ketvirtį realus plieno suvartojimas visoje Europos Sąjungoje krito 5,7 proc., lyginant su analogišku praėjusių metų laikotarpiu. Prieš metus Europos Komisija prognozavo tik 3 proc. kritimą. Tačiau šis rodiklis kur kas blogesnis, nei buvo fiksuotas per visus 2012 metus, o tai reiškia, kad verslo terpė galutinių vartotojų sektoriuje tampa nepalanki.

• Šių metų balandžio mėn. Vokietijoje mažmeninė prekyba smuko 0,4 proc., lyginant su kovo mėnesiu. Tuo metu analitikai prieš tai prognozavo 0,2 proc. augimą šiame sektoriuje. Dabar gi jie aiškina, kad dėl pernelyg vėlyvo pavasario išaugo kai kurių maisto produktų kainos, todėl eiliniams vokiečiams teko apkarpyti kitas išlaidas. Tačiau pripažįstama, kad didžiausia ES ekonomika stagnuoja.

• Šių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, eilinio vartotojo išlaidos Prancūzijoje krito 1,2 proc. Labiausiai šalyje sumažėjo tekstilės gaminių paklausa - šiame sektoriuje pastebimas 3 proc. kritimas. Mažmeninė prekyba šalyje balandį krito 0,3 proc. Nacionalinis statistikos institutas tai aiškina sumažėjusiomis prancūzų išlaidomis maistui - čia fiksuotas 3,3 proc. kritimas. Tuo metu prancūzų išlaidos energetikai padidėjo 2,8 proc.