Krikščionės prieš „Femen“ aktyvistes: „Mums nereikia, kad „Femen“ už mus kovotų“

Nuo 2008 m., kai Femen judėjimas buvo įkurtas Kijeve, jo aktyvistes, protestuojančias gatvėse apnuogintomis krūtimis, buvo galima matyti Rusijoje, Ukrainoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Tunise etc. Jos protestuoja prieš Vladimirą Putiną ar prieš sekso turizmą, lyčių nelygybę ar politinius sprendimus, karšto vandens išjungimą, ar viešųjų tualetų trūkumą. Jos gali užpulti ir apipurkšti vandeniu belgų arkivyskupą, kovodamos prieš homofobiją nupjauti kryžių Kijevo centre ar džiūgauti dėl popiežiaus atsistatydinimo, išsirengdamos Paryžiaus Dievo Motinos katedroje, netgi skelbia „apsinuoginusį džihadą“, siekdamos paremti „engiamas“ musulmones.

Į pastarąjį judėjimą jau sureagavo pačios islamo išpažinėjos, socialiniame tinklefacebook sukūrusios puslapį „Musulmonės prieš Femen“, kur į tokius aktyvisčių šūkius – „Mano kūnas, mano taisyklės“, „Daugiau jokių moralės pamokų“ ar „Aš laisva“ – atsako perfrazuodamos posakį: „Nespręsk apie knygą iš viršelio“ – nespręsk apie moterį iš jos galvos apdangalo.“ Ne tik musulmonės nesutinka, kad Femen aktyvistės kalbėtų jų vardu ar gintų „moterų teises“ nuogalių protestais. „Dievas sutvėrė mane laisvą“, „Mano kūnas – Šv. Dvasios šventovė“, „Femen atėmė mano orumą“, – tokiomis frazėmis atsako merginos ir moterys iš įvairiausių šalių, įkeldamos savo nuotraukas į facebook puslapį „Krikščionės prieš Femen“.

Kviečiame skaityti pokalbį su akcijos pradininke, 26-erių metų lenke, katalike, auginančia du vaikus, Maria Piasecka-Łopuszańska, publikuotą nepriklausomos Prancūzijos spaudos agentūros.

Kodėl ėmėtės kurti grupę „Krikščionės prieš Femen“?

Femen pasiglemžė teisę būti moterų balsu bei kalbėti apie jų problemas, nors faktai rodo, kad jų veiksmai bei elgesio būdas yra įžeidimas viso pasaulio moterims. Jos įžeidinėja mūsų Bažnyčią, jos tikinčiuosius, mes negalime žiūrėti pro pirštus į tokią radikalią agresiją. Taip pat norime priminti apie prigimtinius skirtumus tarp vyrų ir moterų. Be to, Femen kenkia moterų reikalams: nuogos manifestacijos tam, kad pasipriešintum pornografijai, yra visiškai nelogiška!

Reikia kuo skubiau parodyti skirtumą tarp propagandos, perviršinio kalbėjimo apie Femen žiniasklaidoje bei realybės. Tam pasitelkėme internetą – puiki, visiems pasiekiama priemonė: praėjus savaitei nuo puslapio paleidimo, jau turėjome daugiau nei 3000 pasekėjų. Tai jau didesnis skaičius nei nacionalinių Femen puslapių, pagal apskaičiavimus, mūsų gretos greitai auga, galėsime nuvainikuoti ir oficialų Femen puslapį.

Femen aktyvistės tapo žinomos dėl savo veiksmų pobūdžio. Ar jūs ketinate išeiti į gatves, kad būtumėte išgirstos?

Galimas daiktas, bet pasiliksime sau privilegiją jus nustebinti, kai tai įvyks. Šiuo metu kaupiame paramą visame pasaulyje: moterys iš įvairiausių šalių siunčia nuotraukas su „žinute“ Femen aktyvistėms. Tai pirmas etapas, o vėliau galime pasinaudoti ir kitomis komunikacijomis bei veiksmo priemonėmis.

Jūs taip pat vadovaujate patriotiniam judėjimui „Moterys už tautą“ (Kobiety dla Narodu). Gal galėtumėt jį pristatyti, kokie tikslai?

Lenkijoje feministinis judėjimas yra šiurkštus, nukreiptas prieš motinystę, šeimą, religiją bei tėvynę – o tai elementai, suteikiantys moterims jėgos. Tad nusprendėme reaguoti ir sukūrėme „Kobiety dla Narodu“, kuriam vadovauja jautrios, patriotiškai nusiteikusios moterys. Nenorime, kad mūsų organizacija būtų siejama su vakarietiškais feministiniais judėjimais, o su moterų patriotiniais, kurie egzistavo Lenkijoje XIX–XX a., susitelkę dėl moterų problemų žemdirbių bei žemvaldžių šeimose. Norime ginti moterų nepriklausomybę, aktyvų dalyvavimą viešuose debatuose. Kovojame, kad jaunos mamos būtų remiamos, kad galėtume laisvai išreikšti savo katalikišką tikėjimą bei meilę tėvynei. Mes skiriamės nuo feminisčių tuo atžvilgiu, kad esam už gyvenimą, prieš pornografiją ir homoseksualumą. Veikiame tam, kad išsaugotume savo tapatybę ir kultūrą, o ne abejotiną „seksualinę revoliuciją“.

Ar turite kontaktų su kitomis moterų organizacijomis?

Žinoma, krikščionių prieš Femen iniciatyva pradėta lenkių „Kobiety dla Narodu“ bei vengrių „Jobbik“ kovotojų. Vos per kelias dienas mes užmezgėme kontaktus su moterimis iš viso pasaulio – Prancūzijos, Italijos, Kroatijos, taip pat Meksikos, Libano, Indonezijos, Brazilijos etc.

Pastaraisiais metais tokios moterys kaip Prancūzijos Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen, vengrų politikė Krisztina Morvai, Danijos parlamentarė Pia Kjærsgaard tapo ryškiausiomis patriotinių judėjimų lyderėmis. Kaip tai paaiškintumėte?

Šis fenomenas buvo matomas jau nuo Margaret Thatcher. Mūsų laikais moterys dalyvauja politiniame gyvenime bei viešose diskusijose, ir tai nieko nebestebina. Tačiau klaidinga buvo manyti, kad moterys orientuojasi tik į kairiuosius ar liberalius judėjimus. Lenkijos žiniasklaidai neįprasta rašyti apie moteris, kurios įsitraukia į patriotinę veiklą, mums tenka keisti nusistovėjusį požiūrį.

Žodis pabaigai?

Nemažai mūsų yra įpratusios sakyti, kad dalyvaujame kare. Mes iš tiesų kariaujame (mums jį oficialiai paskelbė Vokietijos Femen), ir moterų pašaukimas veikti išvien su vyrais, ne pamėgdžioti juos ar užimti jų vietą, o rasti savo vaidmenį.

Parengė Rosita Garškaitė

Šaltinis: www.bernardinai.lt