Vytautas Radžvilas. Lietuvoje neliko jokių problemų

Artėjant mūsų šalies pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, tikrinti lygių galimybių politikos Lietuvoje suskubo Europos Parlamento atstovai. Tačiau kodėl lietuvaičiai nebeįperka maisto, nebeišgali susimokėti už šildymą ir panašiomis problemomis kažkodėl nesidomima.

Ketvirtadienį Lietuvoje viešėjo Europos Parlamento Moterų ir lyčių lygybės komiteto (FEMM) atstovai. Šis komitetas atsakingas už moterų teisių ES skatinimą ir apsaugą, lygių galimybių politiką, įskaitant vyrų ir moterų lygybę dėl galimybių darbo rinkoje ir požiūrio darbe.

Be to, šis komitetas kovoja su visų formų diskriminacija dėl žmogaus lyties, siekia lygių galimybių principo įgyvendinimo ir plėtotės visuose politikos sektoriuose, taip pat yra atsakingas už tarptautinių su moterų teisėmis susijusių susitarimų ir konvencijų priežiūrą ir įgyvendinimą.

Lietuvai rengiantis pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, šalies vadovė Dalia Grybauskaitė su svečiais ketvirtadienį aptarė svarbiausius numatomus darbus užtikrinant lyčių lygybę.

Pirmininkaujanti Lietuva rugsėjį rengia aukšto lygio konferenciją lyčių lygybės klausimais. Šioje konferencijoje bus pristatyta studija apie ES šalių narių institucijų gebėjimus įgyvendinti lyčių lygybės principus.

Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje svarbiausios problemos - tik lyčių lygybės klausimai ir su tuo susijusios diskusijos.

- Mūsų šalis pirmauja Europoje pagal savižudybių skaičių, dalis miestelių ir kaimų liko be mokyklų, gydymo įstaigų. Čia ne didesnės problemos? - „Vakaro žinios“ klausė filosofo Vytauto Radžvilo.

- Tikroji problema, kurią kelia tokios įstaigos kaip Lyčių lygybės institutas yra visai kita. Šiandien Lietuvoje dar mažai kas supranta, kad tokio pobūdžio įstaigoms aktualūs ir net skaudūs ekonominiai ir socialiniai klausimai apskritai nerūpi. Vos atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvoje įsisteigė visas ideologinių įstaigų tinklas, tačiau iki šiol anaiptol nėra visuotinai suvokiama, kad šį tinklą atpažinti yra nepalyginti sunkiau negu sovietmečiu.

- Dėl kokių priežasčių sunkiau?

- Anais laikais prie įvairiausio plauko kompartijos ar komjaunimo komiteto ar juose egzistavo vadinamieji ideologinės agitacijos ir propagandos skyriai.

Lygiai taip pat aukštosiose mokyklose buvo lengvai atpažįstamos vadinamojo Mokslinio komunizmo kompartijos istorijos ar panašios katedros ir visiems buvo aišku, kad tai nėra normalios mokslinės katedros. Tuo tarpu dabar tokios įstaigos egzistuoja prisidengdamos įvairiausiais institutų, strateginių ar panašių tyrimų centrų iškabomis.

Nors jos daro absoliučiai tą patį darbą, tai yra diegia tam tikras ideologines nuostatas. Lyčių lygybės institutas yra tipiška tokio pobūdžio organizacija, kuri nesidomi aktualiausiomis socialinėmis problemomis, svarbiomis taip pat ir moterims. Jeigu tokios problemos apskritai yra keliamos, tai dažniausiai taip yra daroma siekiant vienintelio tikslo.

- Kokio?

- Dangstantis tomis problemomis įtvirtinti tam tikras reikalingas visuomenės narių sąmonę keičiančias nuostatas. Tipiškas pavyzdys yra garsioji konvencija dėl smurto prieš moteris, kuri savaime būtų sveikintinas ir pageidautinas dokumentas, jeigu atidžiau įsiskaičius į šių dokumentų turinį, netaptų akivaizdu, kad smurtas prieš moteris yra viso labo širma, dangstanti daug fundamentalesnį socialinės inžinerijos tikslą - sugriauti tradicinę šeimą ir radikaliai performuoti žmonių santykius. Natūralu, kad Lietuva neskuba pasiduoti tariamai pažangioms idėjoms. Tačiau ji atsidūrusi tas idėjas skleidžiančių europinių institucijų dėmesio centre. Manau, joks atsitiktinumas, kad minėtas institutas įkurtas kaip tik Vilniuje ir lygiai taip pat dėsninga, kad yra kruopščiai stebima ir prižiūrima jo veikla.

- O kaip mūsų pačių sprendimų laisvė?

- Atkūrus Nepriklausomybę dėl suprantamų priežasčių buvo stengiamasi gražiai piešti okupacijos laikotarpį ir šiandien Lietuvoje taip ir nedrįstama pripažinti akivaizdaus fakto, kad 50 metų trukęs tautos perdirbinėjimas davė vieną akivaizdų rezultatą - aštunto dešimtmečio pradžioje mūsų visuomenėje įvyko lūžis, kuris reiškė tai, jog pagaliau buvo perlaužtas tautos stuburas.

Tai reiškia, kad okupantams pavyko įtvirtinti požiūrį, kad nepriklausoma tarpukario Lietuvos valstybė buvo savotiška istorinė klaida arba nesusipratimas. Todėl net šią valstybę atkūrus, visas, ne tik politinis ir administracinis, bet ir didžiąja dalimi akademinis elitas pats to neįsisąmonindamas vadovaujasi šia nuostata.

- Ką tai reiškia?

- Realiai tai reiškia, kad Lietuvos pareigūnai gali vadintis prezidentais, ministrais, ambasadoriais, kuo tik patinka, tačiau iš tikrųjų bendraudami su ta pačia Europos Sąjunga jie savo elgesiu ir mąstymu save suvokia kaip kažkam priklausančios teritorijos administratorius. Ne kaip politikus, atsakingus už visavertę valstybę. Administratorius turi įgimtą instinktą klausyti vadinamojo centro nurodymų. Sugebama ratifikuoti valstybės ir tautos ateitį, pasirašyti net nespėjus perskaityti sutartis, galinčias dešimtmečiais nulemti tautos ateitį.

- Kodėl mūsų šalyje net patarimai jau suvokiami kaip direktyvos?

- Jeigu ES pareigūnai mato minkomą molį, tai jie nejučia pradeda elgtis drąsiau, o ta drąsa perauga į savotišką įžūlumą, o tai turinčiam tautinę ir valstybinę savigarbą žmogui atrodo paprasčiausias tyčiojimasis iš pačios Lietuvos valstybės.

- Kodėl Europos Parlamento atstovai neįžvelgia vaiko teisių į mamą ir tėtį pažeidimo, kai šis užsienio šalyse auga su dviem mamom ar dviem tėčiais?

- Šiuo atveju bet kokios dabartiniu metu gyvenančių žmonių teisės yra niekniekis, palyginti su ideologiniame projekte numatoma sukurti naujo žmogaus vizija. Šis žmogus, jo kontūrai šiuo metu yra labai aiškūs ir apibrėžti. Tai žmogus, kuris yra absoliučiai beformis, galbūt išlaikiusi dar žmogaus pavidalą būtybė. Šis projektas yra tikrasis visų diegiamų naujovių tikslas.

- Tai ką daryti?

- Paprastas paaiškinimas: Lietuva, tapdama Vakarų bendrijos, tai yra ES ir NATO, nare siekia būti visaverte šiose bendrijose. Tačiau siekdama šių tikslų ji turi padaryti viską, kad išsaugotume savo kultūrinį tapatumą ir tradicines vertybes. Turėtų būti valingai ir ryžtingai pasakyta, kad mes norime, būdami šiose bendrijose, būti ne socialinės inžinerijos eksperimento objektai, bet būti visaverčiai žmonės, visavertė tauta ir visavertė valstybė.

Šaltinis: www.respublika.lt