Rima Aukštuolytė. Gedimino stulpai ir pigaus populiarumo paieškos

Prieš kelias dienas internetinėje erdvėje beklaidžiojant akis užkliuvo už raudonai perbrauktų Gediminaičių stulpų, kurie „garbingai“ atsidūrė šalia taip pat raudonai pažymėtos svastikos. Akyse iškilo vaizdas Gediminaičių stulpų ženkliuko, kurį tėtis dar nuo Sąjūdžio laikų pagarbiai segasi į savo švarką. Deja, atrodo, kad dabar šiam ženklui bandoma sukurti visai kitą reikšmę. Ir tai daro žmonės, neturintys jokio supratimo apie valstybinius ženklus, nes jiems tai – interpretacijos objektas.

Mano savaitės atradimu tapo „Antifa“ grupė. Būtent šį grupė apkaltino tautines jėgas pasisavinus Gediminaičių stulpus ir pavertus jį nacių simboliu. Sakote, sunku patikėti? Na, bet realybėje netgi socialiniame tinkle „Facebook“ buvo sukurta grupė „Nesmaukyk stulpo“, kurios pagrindu tapo iškraipyti Gediminaičių stulpai. Taip per kelias dienas praktiškai niekam nežinoma grupė, „kovojanti“ prieš fašizmą, pateko į populiariausių pokalbių temų sąrašą. Nieko nepasakysi, sužaista labai gudriai. Pirma, pasinaudota Lietuvos tautinio jaunimo populiarumu ir ne visada teigiamu jų vertinimu viešojoje erdvėje, nes čia „tie, kurie šaukia „Lietuva - lietuviams“. Antra, pasirinktas simbolis, kuriam dažnas lietuvis nėra abejingas. Trečia, buvo ištransliuota žinutė, jog šis simbolis yra „pavogtas“ ir dabar jau reiškia nebe tai, ką reiškė anksčiau.

Keista, jog buvo nusitaikyta ne į Lietuvos vėliavą, kuri tautinių jėgų eitynėse ir demonstracijose yra gerokai populiaresnė lyginant su Gediminaičių stulpais. Be to, mažos Lietuvos vėliavos dažnai nešiojamos ir ant rankų žmonių, kurie vadinami „skinais“. Na, bet gal lietuviška trispalvė dar laukia savo eilės. Vieną rytą nubudę galime atrasti, kad ir ji mums jau nepriklauso, nes kažkam sukelia neigiamas emocijas.

Iš tikrųjų jei „Antifa“ akcijos tikslas buvo išprovokuoti, manau, kad jiems tai puikiai pavyko. Sausio 19 dieną surengta solidarumo su Graikijos antifašistais akcija nublanko prieš viename iš plakatų nutepliotus Gediminaičių stulpus. Dėl pastarųjų panaudojimo tokiame kontekste netgi buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą. Juk net ir demokratinėje valstybėje turėtų būti ribos. Gaila, kad „Antifa“ nepasiūlė, kaip Lietuvos piliečiai galėtų reabilituoti Gediminaičių stulpus. Juk dabar vidury baltos dienos įvykdyta simbolio vagystė, tik absoliuti didžioji dalis žmonių to niekaip nesuvokė, kol saujelė „sąmoningų“ piliečių neparodė pirštu ir nepasakė: „Šitas simbolis priklauso neonaciams (suprask – fašistams)“.

Tiesa, ši grupė nesibodi viešai pasiūlyti „nužudyti savyje valstybę“. Atrodo, kad dabar konkrečiu taikiniu buvo pasirinkti valstybiniai simboliai. Juk esame tai, su kuo save tapatiname. Prarasdami tam tikrus simbolius, siejančius mus su savo šalimi, po truputį prarastume ir savo tapatybę, kol galiausiai puikiai įsipaišytume į vieną gudrų žodį – multikultūralizmas. Ir čia grupės „Antifa“ tikslas būtų pasiektas, ar ne?

Nenoriu nieko įžeidinėti ar smerkti. Lietuvoje yra griežčiau nusiteikusios dešiniosios jėgos, kurias kiti dar vadina dešiniaisiais ekstremistais, neonaciais ir pan. Yra ir prieš fašizmo apraiškas kovojantys žmonės, kurie savo kovos ašimi laiko tautinėmis jėgomis pristatančių jėgų veiklą, nes jose įžvelgia augantį „blogio“ potencialą. Bet, jaunieji kovotojai, ar nusiplovėte rankas liesdamiesi prie simbolių, kurie jums tėra „stulpai“, o kiti žmonės dėl jų padėjo savo galvas, kovodami su jūsų niekinamais totalitariniais režimais?

Autorė yra tautinės lietuvių studentų Korporacijos „Neo-Lithuania“ pirmininkė