Erika Drungytė. Lietuva ketina koreguoti Lenkijai kenkiančią švietimo politiką

Respublika.lt nuotrauka

Daugybę kartų keltas klausimas nesudomino nė vienos vyriausybės. Ypač švietimą į savo rankas perėmus liberalams. Klausimai apie tautinės mokyklos strategijos įgyvendinimą, apie iš esmės atsinaujinusią, sutelktą ties nacionalinėm vertybėm mokyklą, apie lietuvių kalbos ir literatūros pozicijų sustiprinimą, apie įvairesnių metodikų taikymą ir atsiplėšimą nuo sustabarėjusių sovietinių metodų – viskas kaip į kiaurą maišą. Nes Lietuvoje visos sritys tėra verslas. Turėti savo rankose Švietimo ir mokslo ministeriją irgi reiškia didelių pinigų valdymą ir anaiptol nereiškia atsakomybės už tautą bei jos ateitį.

Tačiau šiandieną mes išgirdome, kad švietimas yra prioritetas – dėl vienos nedidelės tautinės mažumos (maždaug 6 proc. visų Lietuvos gyventojų) reikalavimų, tiksliau – ultimatumų, spirga naujoji vyriausybė, nežinodama, ką pasirinkti – esamą koaliciją ar lietuvių tautos interesus. Lietuvių kalbos egzaminas – vis dar neįkandamas išbandymas lenkams, pareiškusiems, kad jie pasitrauks iš valdančiosios koalicijos, jei nebus pakeistas įstatymas dėl brandos egzaminų tautinėms mažumoms. Pasirodo, valstybinė kalba – pats baisiausias ginklas, kuriuo mosuoja barbarai lietuviai. Lietuva tikriausiai yra vienintelė valstybė Europoje ir pasaulyje, kuri nori išsaugoti savo valstybingumo atributus. Matyt, visose kitose valstybėse yra rašoma lenkų kalba, kai tik jų skaičius pasiekia 6 procentus, o nusmurgę Anglijos kaimeliai privalo pakeisti gatvių pavadinimus lenkiškais, nes ten vyrauja lenkų imigrantai.

Patys nuosaikiausi Europoje savo įstatymais dėl tautinių mažumų lietuviai vėl įvaryti kampą. Žinoma, švietimo ministrui dabar labai nepatogu, kai užsienio reikalų ministras pademonstravo tokį nuolankumą – kluptelėjęs ant kelių ir atsiprašęs Lenkijos dėl nebūtų dalykų, ir svarbiausia – nė negavęs savo tautos įgaliojimų, Linas Linkevičius pasiuntė signalą ir kitiems vyriausybės atstovams. Ką gi dabar daryti vargšui Dainiui Pavalkiui, kai Žečpospolita treptelėjo kojele, o mūsų dvaro atstovas skubiai puolė po kojom? Jam dabar nori nenori teks ieškoti nebūtų argumentų, kad Lietuvos žmonės patikėtų, jog Lietuvoje užaugusiems vaikams yra be galo sunku kalbėti ir rašyti lietuviškai.

Gerbiamas ministre Dainiau Pavalki, mes tikime, kad Jūsų nauji priimti sprendimai prisidės prie Lietuvos švietimo sistemos progreso ir įtvirtins mūsų valstybės nacionalinį suverenumą, dėl kurio lietuvių tauta tiek sykių ėjo į mūšio lauką. Linkime Jums Vasario 16-ąją sutikti visų tautinių mažumų, lojalių valstybei, kurioje gyvena, apsuptyje.

Šaltnis: www.ekspertai.eu