Apie „tolerantišką“ netoleranciją

Tolerantiško Jaunimo Asociacija nuolatos atkreipia dėmesį į esamas ir menamas nelygybes Lietuvoje, aktyviai dalyvauja įvairiuose multikultūriškumą ir nuomonių įvairovę skatinančiuose renginiuose bei nedviprasmiškai pasisako už visų visuomenės narių lygybę. Jų interneto puslapyje puikuojasi toks tolerancijos apibūdinimas: „tolerancija - tai pakantumas kitiems, supratimas, kad kitas žmogus gali skirtis nuo mūsų, ir pripažinimas, kad jis turi teisę būti kitoks nei mes“.

Tačiau aiškėja, kad šios organizacijos nariai ir jai labai prijaučiantys aktyvūs piliečiai patys net nesiruošia vadovautis tokiomis vertybėmis. Pagal juos, tolerancija „kitokiems“ galioja tik tiems asmenims, kurių garsiai reiškiama nuomonė sutampa su šios organizacijos narių nuomone. Likusieji yra pusiau garsiai įvardijami kaip neverti reikštis viešoje erdvėje.

Savo „netoleranciją“ jie pademonstravo viename „Facebook“ profilyje, kur neseniai buvo aptarinėjama kaip jų „požiūrio“ neatitinkantys nemokami leidiniai yra paprasčiausiai išmetami į šiukšlių dėžes ar suplėšomi.  Donatas Paulauskas, įvardijamas kaip vienas aktyviausių ir jaunausių žmogaus teisių aktyvistų Lietuvoje, pareiškė: „pamatęs (ir pavartęs) šitą leidinuką savo univere, stvėriau visą krūvą ir išmečiau į šalia esančią šiukšliadėžę“. Kiti dalyviai taip pat prisipažino nevengiantys išmesti jų pozicijos neatitinkančius leidinius.

Labiausiai nustebino tai, kad tokiai nuomonei pritarė ir žymioji Lietuvos publicistė,  feministė Nida Vasiliauskaitė. Nuolat aktyviai rašanti ir reikalaujanti pagarbos kitokiai nuomonei, panašu, sau tokių reikalavimų nekelia. Verta pažymėti, kad N. Vasiliauskaitė šiuo metu dėstytojauja Vilniaus Universiteto Tarptautinių Santykių ir Politikos Mokslų Institute, kurio studentai yra ir aptariamo laikraščio rengėjai. Tokiu būdu ji demonstruoja nepagarba ne tik politiniams konkurentams, bet ir savo kolegoms.

Dešiniosios minties centro komentaras

Dešiniosios minties centrą (DMC) nuvilia VU TSPMI dėstytojos N.Vasiliauskaitės ir jos kolegų iš Tolerantiško jaunimo asociacijos elgesys, o ne patys komentarai „Facebook“ erdvėje. Diskusiją apie socialinių tinklų viešą ar privačią prigimtį reikėtų palikti nuošalėje: dėstytoja pripažino, kad žurnalu „Tribūna“ kloja šiukšliadėžę, D.Paulauskas – jog šį leidinį savo fakultete išmeta krūvomis. Tai jokia kritinio mąstymo išraiška, kaip kad mėgina aiškinti N.Vasiliauskaitė, o paprasčiausias svetimo turto naikinimas, darantis gėdą bet kuriam žmogui, nekalbant apie išsilavinusius ir tariamai tolerantiškus. Keista, jog tokiu elgesiu didžiuojamasi, ypač suvokiant, jog tai politikos mokslų fakulteto dėstytojos reakcija į jo studentų neatlygintiną pilietinę iniciatyvą. Dėl to ir buvo pateikta pastaba.

Reaguojant į pačiai N.Vasiliauskaitei aktualesnį žurnalo „Tribūna“ finansavimo klausimą, reikia paaiškinti, kad Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas lėšas šiam leidiniui skiria pagal „Lietuvių tautinio tapatumo tvirtinimo ir sklaidos“ programą. Jos tikslus atitinka tiek „Tribūnoje“ pateikiami tekstai, tiek paties DMC vertybinė pozicija. Neargumentuoti aiškinimai, jog fondas turėtų remti kultūrą, o remia politikavimą, neturi net loginio pagrindo: kultūros kaip ir bet kuriais kitais klausimais galima kalbėti tik iš kokio nors vertybinio žiūros taško, kas ir daroma „Tribūnoje“. Filosofijos daktarei tai turėtų būti savaime suprantama. Apskritai DMC yra ne kurios dešiniosios ideologijos ar juolab partijos interesų, o tautinės valstybės ir krikščioniškos civilizacijos idėjų šalininkai.

Visai nestebina, jog tokias idėjas atspindintis žurnalas sukėlė Naujosios Kairės ideologės priešiškumą. Šių žmonių mąstyme ir žodyne nėra tokių sąvokų kaip Tauta, tautinė tapatybė ar kultūra. NK95 – tai antitautiškas, antikrikščioniškas ir svarbiausia, jog antivalstybinis judėjimas. Neigdami atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės tautinius pamatus jie patys nesupranta, kad yra jai skolingi už demokratiją ir galimybę užsiimti kritine dekonstrukcija. Tokiu mąstymu paremtais veiksmais ir pasisakymais judėjimo nariai patys įstūmė save į intelektualinį užribį.

Šaltinis: vbudreika.blogspot.com