Simpoziume „Ad Fontes“ - žvilgsnis į politiką iš klasikinės perspektyvos
Šiandien Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete įvyks filosofijos simpoziumo „Ad Fontes“ svarstymas, kurio tema „Kas yra politika?“. Ši...
https://www.propatria.lt/2012/06/simpoziume-ad-fontes-zvilgsnis-i.html?m=0
Kaip teigia VU Filosofijos fakulteto dekanas doc. Kęstutis Dubnikas, simpoziume keliamas klausimas „Kas yra politika?“ yra kaip niekada aktualus mūsų laikmečiui.
„Šiandien labai dažnai girdime tokius teiginius kaip „nepolitikuokite“, „čia ne vieta politikai“, „į šį klausimą politikai kištis neturėtų“ ir daug panašių. Daugelis esame nuo tokių teiginių pavargę. Tačiau bėda ta, kad girdėdami juos jau net nebesusimąstome – o kas gi yra pati politika? Ar negali būti taip, kad tai, kas vyksta aplink mus ir kituose pasaulio kraštuose, „politika“ vadinama visai nepagrįstai? Esame vedini įsitikinimo, kad suvokti šias gilumines problemas ir tuo pagrindu racionaliai veikti, instrumentinių ir metodinių priemonių nebepakanka - būtina pažinti intelektualinį ir vertybinį pagrindą. Mat aplink mus vykstantys dalykai būtent klasikinės filosofijos šviesoje įgauna visai kitokias prasmes, sužadina nuostabą, verčia mąstyti“, - teigia K. Dubnikas.
Anot jo, nors tokio pobūdžio filosofijos simpoziumas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą, jis netruko susilaukti didelio populiarumo tarp studentų. Filosofijos simpoziume „Ad Fontes“ keliami pamatiniai - prado, žmogaus prigimties, bendrabūvio ir kt. - klausimai klasikinės filosofijos tradicijos šviesoje.
Simpoziumo „Ad Fontes“ svarstymas vyks birželio 5 d. (antradienį), 17.30 val. VU Filosofijos fakulteto 201 auditorijoje. Simpoziumas yra atviras visiems norintiems dalyvauti. Svarstymu „Kas yra politika?“ užbaigiamas pavasario semestro filosofijos simpoziumo ciklas.
1 komentaras
Senovėje išmintingi žmonės mokė, kad norėdamas pažinti pasaulį ir jame vykstančius reiškinius - žmogus pirmiausiai turi pažinti pats save. Vadovaudamiesi šiais išmintingais pamokymais - išsiaiškinkime koks žmogaus turimas pasaulio suvokimas jį išauklėja Žmogumi. Vikipedijoje skaitome: "Žmogus (lot. Homo sapiens sapiens) – dvikojis primatas, priklausantis hominidų šeimai ir žinduolių klasei. Visų žmonių populiacija dar vadinama žmonija". Šis toliausiai progreso keliu pažengęs enciklopedinės "išminties perlas" tik lotyniškame žmogaus apibūdinime užsimena apie tokią žmonių savybę - kaip jų sugebėjimas protauti. Visuotinio žmonijos progreso sąlygomis tai galima suprasti, nes šiuolaikinėje demokratinėje santvarkoje atskiro žmogaus balsą niekas negirdi. Už žmones galvoja politikai, teisininkai, psichologai ir t.t. Todėl tik pradėję bandyti pažinti save - susiduriame su paradoksu: protinga ir protaujančia žmonija, kurie savo pagrindinę išskirtinę savybę - sugebėjimą protauti - tiek pačių savęs apibūdinime, tiek kasdieniniame gyvenime į pirmą vietą neiškelia. Esame lyg tie šokėjai, kuriems gerai šokti trukdo tam tikri jų pačių organai.
Kadangi gamta tuštumos nemėgsta - tai visuomenės nenorą patiems už save protauti - kompensuoja gudrūs žmonės - kurie už šią paslaugą patys save materialiai apdovanoja. Viskas būtų lyg ir gerai - jeigu "paslauga už mus galvoti" - mums nebūtų peršama prievarta ir apgaule. Šioje bandymo pažinti save vietoje - mes priartėjome prie pagrindinės mūsų gyvenimuose esančių problemų priežasties: mes patys savanoriškai atsisakome per pasaulio žmonijos istoriją sukauptos išminties. Toji išmintis yra įtvirtinta nekintančiuose tarptautinės teisės pagrinduose ir LR Civilinio Kodekso 1.5 str. Tai tarpusavyje neatsiejami teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (kriterijai). Kam šie principai yra sunkiai suvokiami - tiems priminsiu apie žmogaus proto hipotezę. Pagal šią hipotezę žmogus protingu yra tik tuomet, kuomet ir kitus žmones jis pripažįsta esančiais lygiaverčiais sau pačiam ir turinčius tokias pačias teises. Dabar mums belieka save paklausti: ar patys save atleidę nuo įsipareigojimų rinkėjams "liaudies patikėtiniai", tų patikėtinių paskirti teisėjai bei valdininkai mums garantuoja tokias pačias teises kaip patiems sau? Nesiplėsdamas konstatuoju faktą, kad negarantuoja. Aibes tokio negarantavimo pavyzdžių suras kiekvienas šių eilučių skaitytojas.
Tiek "politika", tiek visuotinis (atpratinamos protauti) žmonijos "progresas" yra tik įrankiai - kuriu pagalba mes atpratinami protauti ir kurių pagalba paminamos prigimtinės kiekvieno žmogaus teisės. Vaizdžiai šiuos reiškinius galime apibūdinti kaip "tamsias užuolaidas ant mūsų protų langų".
Rašyti komentarą