Lietuvių kalbos instituto direktorius D. Ivoška: įteisinus diakritikus būtų ardoma lietuvių kalbos sistema

Seimui rengiantis svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis būtų leista asmens dokumentuose naudoti nelietuviškus diakritinius ženklus, Lietuvių...

Seimui rengiantis svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis būtų leista asmens dokumentuose naudoti nelietuviškus diakritinius ženklus, Lietuvių kalbos instituto direktorius dr. Darius Ivoška teigia, kad tai padarytų labai didelį neigiamą poveikį lietuvių kalbos raidai ir jos vartosenai.

D. Ivoškos teigimu, žala kalbos sistemai padaryta jau tuomet, kai prieš keletą metų buvo įtvirtinta galimybė asmens dokumentuose rašyti raides „q“, „w“ ir „x“. Pasak Lietuvių kalbos instituto direktoriaus, svarbu atskirti rašymą dokumentuose nuo svetimvardžių rašymo moksliniuose ar žurnalistiniuose tekstuose. „Ten jie vertinami kaip kalbos periferija, tokie asmenvardžiai nepatenka į valstybės registrus ar informacines sistemas, vertintini kaip kitų kalbų citatos. Tuo tarpu Lietuvos piliečių dokumentai yra aktyviosios vartosenos dalis, todėl jų rašyba turi būti pritaikyta visuomenės patogumui ir darniai valstybės institucijų komunikacijai“, – pirmadienį Seime vykusioje konferencijoje „Asmenvardžių rašyba asmens dokumentuose: ar formuosime lietuvių kalbą gerbiančią politiką“ kalbėjo D. Ivoška. Jo teigimu, vis dar paplitęs mitas, esą asmenvardžiai kažkokiu būdu nėra kalbos dalis, todėl ir jų užrašymas asmens dokumentuose gali neatitikti kalbos normų.

Pasak D. Ivoškos, raidės su kitų kalbų diakritiniais ženklais būtų invazinės, nepritaptų prie lietuvių kalbos sistemos, jos tradicijos. „Jei visuomenė būtų priversta naudoti tuos rašmenis, kalbos sistema pakriktų, kalbos vartojimas sutriktų, jau nekalbant apie tai, kiek sudėtinga tai būtų įgyvendinti kiekvienam Lietuvos piliečiui“, – teigia Lietuvių kalbos instituto direktorius.

Jam antrino ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, raginimus įteisinti užsienio kalbų diakritinių ženklų vartojimą asmens dokumentuose pavadinęs siekiu įvesti „naująją graždanką“. „Kalba yra itin svarbi tapatybės dalis, ne vien tik įrankis, kaip šluota ar dulkių siurblys (...). O agresijos mastai net neslepiami. Birželio mėnesį Seime surengtoje diskusijoje dėl planuojamo diakritikų antplūdžio teisingumo viceministrė nevyniodama į vatą pasakė, kad net graikų abėcėlės įtraukimas į valstybės institucijų kalbas yra ateities klausimas“, – kalbėjo A. Valotka.

Jo teigimu, paviršutiniškai diskutuojant apie šį klausimą visiškai neatsižvelgiama į kitų šalių patirtį, taip pat į praktines problemas, kurias sukeltų būtinybė į informacines sistemas įvesti šimtus naujų simbolių, daugelis kurių net nefigūruoja visuotinai naudojamose rašmenų kodavimo sistemose.

Istorikas, apžvalgininkas, Seimo nario dr. Valdo Rakučio patarėjas Vidmantas Valiušaitis siūlė grįžti prie sumanymo Lietuvoje pasekti Latvijos pavyzdžiu, kur asmens dokumente pagrindinis įrašas daromas valstybine kalba, išsaugant jos logiką ir reikalavimus, o greta jo pateikiamas antras įrašas žmogaus norima kalba.

„Tai būtų reguliavimas, kuris ne supriešintų, o su suderintų, ne griautų nusistovėjusią sistemą, o leistų spręsti realias gyvenimo situacijas“, – konferencijos metu kalbėjo V. Valiušaitis. Jis pabrėžė, kad lietuvių kalbos apsauga yra ne uždarumo, o atsakomybės už savo valstybę ženklas.

Vienas konferencijos rengėjų parlamentaras dr. Vytautas Sinica pažymėjo, kad valstybės kalbos politikoje sistemiškai neatsižvelgiama į ekspertinį vertinimą. „Gyvename labai keistoje situacijoje, kai valstybė tarsi klausosi ekspertų – sveikatos srities ekspertų, gynybos ekspertų, kokios tik norite srities ekspertų, išskyrus kalbininkus. O kai prieiname kalbos politikos klausimus, kalbininkai tampa žiniasklaidos komiškų reportažų pašiepta profesija, į kurią nereikia rimtai žiūrėti, kuri gali turėti nuomonę, bet, kaip sakė Stasys Šedbaras: „mes išgirdome, bet neatsižvelgėme“ (...). Šis atvejis yra labai geras pavyzdys, kad kuo mažiau ekspertinio vertinimo mes prisileidžiame, į tuo didesnius absurdus nueiname su sprendimais“, – pastebėjo Nacionalinio susivienijimo atstovas Seime.

Antradienį Seime numatoma pradėti svarstyti du Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo keitimo projektus. Abiem jais siūloma įteisinti galimybę Lietuvos piliečių asmens dokumentuose asmenvardžius rašyti naudojant visus lotyniško pagrindo rašmenis, įskaitant užsienio kalbų diakritinius ženklus. Vieno projekto autoriai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai, antrąjį registravo grupė Seimo socialdemokratų ir liberalų frakcijų narių.

Susiję

Vytautas Sinica 38765434053807377

Rašyti komentarą

NAUJAUSI

item