Kristoffer Storm. Kataras ir Europos mečečių politika

Mums turėtų kelti siaubą milžiniška mečetė, kurią Kataras ir Turkija stato Strasbūre. Esanti vos už kelių kilometrų nuo Europos Parlamento, ši demokratijos griovėja kelia tiek simbolinę, tiek praktinę grėsmę toms pačioms vertybėms, kurias jos rėmėjai tvirtina ginantys.

Eyyub Sultan mečetės finansavimas daugiausia gaunamas iš Turkijos politinio fondo „Millî Görüş“ ir iš Kataro. Gėda, kad bet kuriai iš šių šalių leidžiama remti didžiulius pilietinius ir kultūrinius projektus Europos miestuose. Turkijos vyriausybė tebeokupuoja ES priklausančią Kipro Respubliką, o Kataro vyriausybė penkių žvaigždučių Dohos viešbučiuose priima „Hamas“ ir „Musulmonų brolijos“ lyderius. Paprastai tariant, būtent šių dviejų vyriausybių politika ir finansavimas yra priešiški Vakarams, o dėl Vakarų teikiamų laisvių joms leidžiama savo politines ideologijas skleisti savo kalbomis, savo bendruomenėms, gyvenančioms mūsų sostinėse. Nereikia nė sakyti, kad tokie vieši krikščionybės išraiškos būdai Katare būtų visiškai neteisėti.

Šio užsienietiško finansavimo poveikis Europos demokratiniam stabilumui jau yra reikšmingas. Eyyub Sultan mečetė yra tik viena iš 113 mečečių, islamo centrų ir musulmonų organizacijų projektų 14 Europos valstybių, kuriuos finansuoja Kataras. Tačiau, kai iš islamo pasaulio atvyksta milijonai migrantų, socialistų politikai atvirai džiaugiasi tuo poveikiu, kurį jų sąjunga su šiais užsienio rėmėjais daro rinkimų rezultatams. Neeuropiečiai rinkėjai neproporcingai dažnai balsuoja už kairiuosius, o politinės įtakos, kurią mečetės turi musulmonų bendruomenėms Europoje, nereikėtų nuvertinti.

Bradforde, mieste Šiaurės Anglijoje, kuriame gyvena daug musulmonų, 2012 m. vyko svarbūs vietos rinkimai, kuriuose varžėsi pagrindinės partijos – jų plakatai, kaip įprasta, puikavosi visame mieste, o jų atstovai viešai diskutavo tarpusavyje. Laimėtoju tapo vyras vardu George Galloway, kurio rinkiminė kampanija buvo beveik nepastebima – jis tiesiog sudarė susitarimą su mečetėmis, kad atstovautų islamo interesams užsienio politikos klausimais.

Švedija taip pat priėmė ypač daug migrantų, o socialistinės valdžios institucijos džiaugsmingai atidarė didžiules mečetes Malmėje ir Stokholme. Šio mėnesio nacionaliniuose rinkimuose socialdemokratai ir Kairiųjų partija sulaukė šiek tiek daugiau nei 80 procentų musulmonų rinkėjų palaikymo [https://kvartal.se/nyheter/artiklar/s-och-v-far-80-procent-bland-muslimska-valjare/cG9zdDoxNzMyMzA]. Tikėtina, kad be imigrantų rinkėjų dešinieji būtų laimėję tuos rinkimus. Tragiška ironija, kad balsai, reikalingi nacionalinei kairiųjų pergalei, skaičiuojami iš tų miestų rajonų, kurie jau nebėra atpažįstami kaip tos tautos dalis.

Priešingai nei teigia Danijos socialistinė vyriausybė, ji nesustabdė migracijos. Kopenhagoje esanti „Hamad Bin Khalifa Civilisation Center“ mečetė, pavadinta Kataro emyro garbei ir pastatyta už 20 mln. eurų, kelia didelę tikimybę, kad tai, kas ką tik įvyko Švedijoje, gali pasikartoti ir čia.

Laisva demokratinė visuomenė negali sugyventi su radikalių islamistinių valstybių globojimu, tačiau kairiosios partijos, kurios pelnosi iš migrantų balsų, labiau rūpinasi artėjančiais rinkimais nei Europos demografine padėtimi po dešimties metų.

Ciniškas raudonųjų ir žaliųjų aljansas pasmerktas žlugti, nes islamistai, pasinaudoję demokratija, kad paimtų valdžią, ją panaikina, tuo pačiu sutraiškydami savo socialistinius partnerius. Pakanka pažvelgti į Iraną, kur kilnūs socialistai ir progresyvistai susivienijo su Ajatolomis, kad nuverstų Šachą.

Europos demokratijai gresia pavojus, jei nesipriešinsime agresyviam užsienio vyriausybių politiniam lobizmui – šios vyriausybės aktyviai okupuoja mūsų teritoriją ir finansuoja mūsų teroristinius priešus.

Kristoffer Storm yra Europos Parlamento narys, atstovaujantis partiją „Danijos demokratai“ (Danmarksdemokraterne), kuri priklauso Europos konservatorių ir reformistų (ECR) frakcijai.