Vytautas Sinica. Pats svarbiausias uždarymas

Lietuva tik tik pradėjo viešai kalbėti apie demografiją kaip egzistencinę grėsmę. Pagaliau ne tik darbuotojų trūkumo, bet ir mūsų pačių išlikimo problemą. Ir čia pat nuo metų pradžios tas kalbas lydi žinia, kad planuojama uždaryti populiariausius ir motinų mylimiausius Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus (KKGN). Kurie tiek geri, rūpestingi ir suteikia tokį saugumo jausmą, kad juose, žinau, noriai renkasi gimdyti ir ateistai, ir romuviečiai, ir vaišnavai ir kas tik nori. Tai daug daugiau nei krikščioniški gimdymo namai. Tai tiesiog aukščiausios kokybės ir rūpesčio mama bei naujagimiu vieta Lietuvoje. Vieta, kuri po visų baimių, kaip gimdyti baisu, realiai padrąsina gimdyti dar kartą - pilna liudijimų. Šią vietą tiesiog būtina išsaugoti kaip savarankišką, su niekuo nesujungtą ir neuždarytą.

Uždarymo ('reorganizacijos') idėja iškilo kaip visada optimizuojant. LSMU Kauno ligoninė dirba į minusą, ministerija reikalauja susitvarkyti, Kauno ligoninė rodo, kad itin nuostolinga yra laikyti atskirus KKGN. Reikia uždaryti, t.y. reorganizuoti prijungiant prie kito, jokia išskirtine kultūra negarsėjančio padalinio.

KKGN iš tiesų nuostolingi, bet... kaip ir visi gimdymo namai ar akušerijos skyriai Lietuvos ligoninėse. Statistika yra prostitutė ir čia nereikia stebėtis. Mažėjant nėštumų ir gimdymų Lietuvoje, mažėja ir klientų visuose akušerijos skyriuose. Net Kaune! Bet kai lygini, būtent KKGN dar ką tik turėjo augantį gimdymų skaičių, kai kiti jau važiavo žemyn. Kai lygini, KKGN ir dabar traukiasi lėčiau nei kiti akušerijos skyriai. Kai lygini, kilus baimei, kad KKGN gali nelikti, šiais metais gimdymų čia dar išaugo. Pagal vienintelį traukimosi argumentą, reikėtų tiesiog uždaryti visus akušerijos skyrius.

Tas pats su pinigais. Gimdymo namų veikla nuostolinga ir čia jokia paslaptis. Nuostolinga visų gimdymo namų veikla, nes už priimtą gimdymą natūraliais takais iš PSDF sumokama neadekvačiai maža suma - grubiai 800 eurų. Už gimdymą cezario pjūviu - 2000 eurų. Turbūt aišku, kokį gimdymą priimti labiau motyvuoja pačias institucijas. Bet čia reikia ne priešinti, o tiesiog pripažinti, kad gimdymas biudžete apmokamas neproporcingai menkai. Jeigu iš tiesų gimstamumas tampa mūsų šalies rūpesčiu, ar šalis neturėtų rasti lėšų už priimtą gimdymą institucijai mokėti tiek, kiek jai iš tikrųjų kainuoja visos tam reikiamos paslaugos?

Tai nėra pirminis klausimas, tačiau svarbu, kad KKGN yra vieta, kurioje saugiai jaučiasi visas kolektyvas, žinantis, kad niekada neturės atlikti jokios formos abortų ar susijusių procedūrų, prieštaraujančių jų įsitikinimams. Uždarius KKGN dalis darbuotojų paliks sritį, nes jokia kita vieta Lietuvoje negalės užtikrinti jų sąžinės laisvės.

Visgi, ciniškai pasakykim, kad svarbiau mums čia moterys, kurios renkasi šią vietą, į ją sugrįžta, rekomenduoja kitiems, aiškiai įvardija, kad ryžosi gimdyti daugiau dėl gerosios patirties KKGN, o dabar dalis jų net ir organizuojasi bei protestuoja prieš Krikščioniškųjų gimdymo namų uždarymą.

Šie gimdymo namai ne tik dar viena optimizacijai aukojama įstaiga, ir ne tik simbolis apsimestinės, vien retorika pasibaigiančios demografijos politikos. Tai pavyzdys, kaip turėtume organizuoti gimdymo namų darbą, kad drąsintume moteris turėti vaikų. Jeigu jie bus uždaryti, šios vyriausybės šnekas apie rūpestį gimstamumu galima urmu mesti į šiukšlių dėžę. Bet prieš tai turime pareigą padaryti viską, kad jų neuždarytų.