Vytautas Sinica. Į artimiausią priedangą ir kas po to

Vakar visus palietė oro pavojus. Pirmą kartą gyventojams išsiųsti pranešimai eiti į artimiausią priedangą.

Pamatėme daug techninio pobūdžio problemų (kažkam pakibo lt72 svetainė, kažkas nepateko į priedangas, kažkam buvo per toli, kažkas pasigedo LRT adekvačios reakcijos). Šitie dalykai, norint, lengvai sprendžiami.

Yra sudėtingesnių dalykų. Jeigu tarptautinė situacija nesikeis, Lietuva artimiausiu metu tikrai turės daugiau tokių situacijų. Pamatę droną negalime apsimesti, kad jo nėra, ignoravimo kaina per didelė. Tad kuo dažniau juos pastebėsime, tuo dažniau numušinėsime. Ir būtent tos grėsmės numušimo galimybės yra pagrindinis rūpestis.

Nes šiandien Lietuva jau užsisakiusi priemones dronams fiksuoti, bet net užfiksavę galime juos numušti tik itin brangiai ir priemonėmis, kurių nėra tiek daug. Konkrečiai Lietuva numuštų dronus raketomis, paleistomis iš sistemos RBS-70. Jos kainuoja po 300-500 tūkstančių, naujos kartos geresnės perlipa milijoną. Tarkime, kad pinigai nesvarbu. Bet Lietuva tiesiog neturės tokių priemonių masiškai. Estijoje numuštas dronas buvo numuštas iš Zoknių pakilusio Rumunijos NATO misijos naikintuvo. Numušimo su AIM-9 kaina bent pusė milijono, jei naujesnės kartos raketa, tai ir milijonas. Rumunija turi apie 300 tokių raketų. Lenkija apie 500-1000 vienetų atitikmens.

Ką noriu pasakyti. NATO nepasirengusi numušinėti dronų. Ne tik mes, visas aljansas. JAV ir Izraelis tą daro taip pat super brangiomis priemonėmis, tik turi jų labai daug. Tai, kaip dabar galime tai daryti, yra ne per brangu, o tiesiog neįmanoma dideliais kiekiais. O dronų karas vyksta dideliais kiekiais. Ukrainoje naktis, kai atskrenda 500 dronų yra rami naktis.

Ką daryti? Būtini greitesni įsigijimai, supaprastintos procedūros tiek gamybai, inovacijoms, tiek ir pirkimams. Nežinau, kokios esminės kliūtys gauti iš Ukrainos jos turimas pigias ir lengvai masiškai gaminamas technologijas - efektorius ir interceptorius, kurie numuša ar kitaip neutralizuoja dronus nepaprastai pigiai ir šių priemonių pasigamina masiškai. Akustinė sistema, kurios dėl išskirtinės patirties ir karo sąlygų pakanka Ukrainoje, Lietuvoje nepakankama, ją reikia derinti su aktyviais radarais. Situacija yra neeilinė ir reikalauja neeilinių sprendimų. Jeigu Ukrainoje sprendimai būtų buvę priimami taip lėtai ir atsargiai, tvarkingai, kaip dabar Lietuvoje, ji jau seniai būtų pralaimėjusi karą. O ministras Kaunas, deja, dar pasunkino biurokratines procedūras virš 20 mln. eurų vertės pirkimams.

Lietuvoje turime eilę įmonių - dronų, antidroninių sistemų ir kitų specialistų - kurios turi ir idėjų, ir sėkmingų produktų, ir entuziazmo vystyti sprendimus šioje srityje. Tai, pavyzdžiui, RSI , Baltic viper , UDS, Granta autonomy, NT service. Turime daryti viską, kad įgalintume šias ir panašias įmones. Apskritai ten, kur neturime paruošto sprendimo užsienyje, pirmenybė turi būti sprendimų paieškoms ir inovacijoms Lietuvoje. Tiek tam, kad pinigai liktų Lietuvoje, tiek ir dėl didesnės gynybos autonomijos. Tai labai svarbus principas gynybos pramonės vystyme. Lietuva turi, kai gali, pirkti sprendimus iš Lietuvos tiekėjų. ES teisė leidžia tokį elgesį išimtimi gynybos srityje, tik reikia drįsti naudotis.

Pagaliau tos priedangos. Bėda ne ta, kad jos toli ar prastos. Priedangos tiesiog neapsaugo nuo smūgių. Priedangos apsaugo nuo skeveldrų. Geriau būti priedangoje nei stovėti lauke ar prie lango, jei šalia pataikys dronas. Bet jei pataikys kruizinė raketa, priedangoje saugūs nebūsime. Karas Ukrainoje tą labai aiškiai rodo. Saugus nuo smūgių esi ne po pastatu, o po žeme arba po storu betono sluoksniu. Valstybės pozicija yra, kad piliečiams slėptuvių įrengti neįmanoma, todėl priedangų gana, o slėptuvės tik sprendimų priėmėjams. Manau, tai didelė klaida ir apskritai sukčiavimas prieš Lietuvos piliečius. Būtina greičiau valstybei išpirkti ir įrengti dabar privatizuotas sovietines slėptuves. Skandinavų šalys įsirengusios slėptuves daugumai gyventojų. Mes to greit nepasivysime, bet bent problemą pripažinti reikia.

Apskritai ši situacija suteikia progą pastebėti problemas, jas pripažinti, spręsti, tobulinti procesus ir sprendimus. Panikuoti tikrai nereikia, reikia daryti išvadas.