Audrius Valotka. „Niekas nekalba vokiškai“ – mergaitė turi keisti mokyklą

„NIEKAS NEKALBA VOKIŠKAI“ – MERGAITĖ TURI KEISTI MOKYKLĄ.

Taip skamba Austrijos laikraščio „Österreich Heute“ straipsnio pavadinimas, pasakojantis septynmetės Lenos istoriją.  

Vos už kelių minučių nuo namų esanti viešoji pradinė mokykla trijų vaikų motinai Sabinei G. (vardas pakeistas) patiko. Gražus pastatas, žaidimų aikštelė, geri mokytojai – viskas atrodė puiku.  

Tačiau jau po pirmųjų savaičių mama ėmė abejoti, ar mokykla jos dukrai tinkama. 

„Lenos klasėje tik keturi vaikai mokėjo vokiečių kalbą“, pasakoja Sabine, todėl mokytojai nuolat turėjo aiškinti ir versti imigrantų vaikams. Įprastoms pamokoms beveik nelikdavo laiko. Tai turėjo didelės įtakos mergaitėms mokymosi rezultatams - po vienerių metų pradinėje mokykloje Lena dar nemokėjo abėcėlės. Tuo pačiu metu penki ar šeši vaikai kartojosi pirmą klasę.  

Antroje klasėje situacija dar labiau pablogėjo. Devynerių metų berniukas vis dar lankė antrą klasę dėl nepakankamų vokiečių kalbos žinių.  

Pagaliau įvyko lūžis. Lena atsisakė valgyti kotletus, nes iš klasės draugų išgirdo, kad kiauliena yra „nešvari“. Motinai tai buvo daugiau nei maisto klausimas. „Jaučiau, kad mano vaikas yra stipriai įtakojamas“. Kai vasarą Lena nebenorėjo dėvėti trumpų drabužių, Sabine apsisprendė leisti dukterį į privačią mokyklą.  

Mokykla Sabinei brangi  – 560 eurų per mėnesį, bet Sabine nesigaili savo sprendimo. „Nenorėjau stebėti, kaip mano dukra atsilieka“, – sako ji. „Juk tai jos ateitis.“ 

Kalbos problemos Vienos mokyklose yra milžiniškos, apibendrina straipsnį „Österreich Heute“. 

Tačiau bėdų kelia ne tik kalba, bet ir tikėjimo papročiai, rašoma kitame  „Österreich Heute“ tekste. Diskusijas Vienos mokyklose kelia ramadanas. Mokyklos vadovybė (konkreti mokykla straipsnyje nenurodyta) praneša apie pavargusius, nesusikaupusius mokinius. Iš tikrųjų vaikai yra atleisti nuo pasninkavimo, tačiau Vienoje daugelyje vietų praktika yra kitokia.  

„Kiekvienais metais situacija blogėja“, – teigia mokyklos vadovybė. „Šiais metais kolegos netgi turėjo atidėti karnavalą, nes griežto pasninko laikotarpio pradžia sutapo su karnavalo antradieniu.“  

Dauguma šios vidurinės mokyklos vaikų yra musulmonai. „Mes apie tai kalbame religijos pamokose, bet daugelis vaikų nelanko šių pamokų, mums sunku su jais susisiekti“, – aiškina specialistas.  

Didžiulė problema – socialiniai tinklai. Juose plinta daugybė vaizdo įrašų, kuriuose pamokslininkai ragina vaikus pasninkauti. 

Kaip gi čia neprisiminsi mūsų Užsienio reikalų ministerijos, kuri Lietuvą pasveikino ne su gavėnios pradžia, o su ramadanu. Kol kas tai gali atrodyti juokinga, bet juk ir Briuselio valdžia kažkada ramiai puošdavo rotušės aikštę kalėdine eglute... 

Problemos šaknys, be viso kito, glūdi ankstesniuose  Austrijos vyriausybės sprendimuose. Dar 2018 metų pavasarį tuometinė valdančioji koalicija skelbė planus apkarpyti pašalpas vokiečių kalbos nemokantiems imigrantams ir pabėgėliams. Projektas numatė maksimalią 563 EUR mėnesinę paramą vokiškai nemokantiems imigrantams, kuri pakiltų iki 863 EUR išlaikiusiems vokiečių kalbos egzaminą, kalbėjo tuometinis kancleris Sebastianas Kurzas.  

Bet 2019 m. po Austrijos parlamento rinkimų pasikeitė politinių jėgų santykis, todėl minėtų kalbinę integraciją skatinančių sprendimų atsisakyta. Tiesa, į Austriją atvykę trečiųjų šalių asmenys, planuojantys likti šioje šalyje, turi pasirašyti vadinamąją integracijos sutartį (Integrationsvereinbarung), kuri įpareigoja mokytis vokiečių kalbos ir pilietinės integracijos. 

Išlygų dėl vokiečių kalbos mokymosi reikalavimų yra išsiderėjusi Turkija. Žinoma, tos išlygos trukdo sėkmingai integracijai ir  kuria prielaidas paralelinių visuomenių atsiradimui.