Latvija priešinasi ES migracijos paktui

Latvija užėmė tvirtą poziciją prieš naująjį Europos Sąjungos migracijos ir prieglobsčio paktą, atvirai atmesdama tiek migrantų perkėlimą, tiek pagal šią sistemą numatytas finansines baudas.

Sausio 29 d. Latvijos parlamente vykusioje metinėje užsienio politikos diskusijoje užsienio reikalų ministrė Baiba Braže aiškiai pareiškė, kad Ryga nesilaikys Briuselio primestų priverstinės migracijos politikos priemonių.

„Kalbant apie migraciją, kuri yra daug diskusijų objektas, manau, kad vyriausybės pozicija yra visiškai aiški: nelegaliai migracijai - ne. Mes sustiprinome sienų apsaugą“, – sakė B. Braže, pabrėždama, kad Latvija nepriims naujų migrantų ir nemokės už juos. Pagal naująjį paktą valstybės narės privalo priimti migrantus iš kitų šalių arba sumokėti apie 20 000 eurų už kiekvieną atmestą migrantą. Latvijai abi galimybės yra nepriimtinos.

Latvijos vyriausybė teigia, kad ji jau dabar neša eproporcingai didelę naštą dėl ES išorės sienų apsaugos. Pastaraisiais metais buvo užkirstas kelias daugiau nei 12 000 bandymų neteisėtai kirsti sieną, daugiausia Latvijos ir Baltarusijos pasienyje. Valdžios institucijos baigė statyti pasienio tvorą, padidino personalo skaičių ir dislokavo pasienio apsaugos pareigūnus bei nacionalinės gvardijos padalinius, kurie dirba visą parą, siekdami užkirsti kelią migracijos instrumentalizavimui.

Spaudimas Latvijos sienoms išlieka didelis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, vien 2025 m. buvo užkirstas kelias 11 329 neteisėtiems sienos kirtimams, palyginti su 5388 2024 m.

Nors Latvija atmeta migrantų perkėlimą, ji teigia esanti pasirengusi parodyti solidarumą kitais būdais. Braže pareiškė, kad Ryga yra pasirengusi dalytis pagalba, žiniomis ir sienų apsaugos patirtimi su kitomis ES valstybėmis narėmis. Vyriausybė kategoriškai prieštarauja migrantų perskirstymui Europoje.

Latvijos pozicija parodo didėjančius nesutarimus ES viduje. Pietinės valstybės narės, tokios kaip Ispanija, Italija, Graikija ir Kipras, palankiai įvertino paktą kaip mechanizmą, leidžiantį dalytis tuo, ką jos vadina „bendrąja Europos atsakomybe“ už migraciją.

Nors pietinės valstybės pritaria šiam planui, Vengrija, Lenkija, Slovakija ir Čekija kategoriškai atmetė privalomo perkėlimo idėją, pasmerkdamos ją kaip nacionalinio suvereniteto pažeidimą.

Pritariantieji teigia, kad paktas nustato aiškią ir nuspėjamą migracijos valdymo sistemą, o kritikai įspėja, kad jis gali skatinti priklausomybę nuo ES lėšų, nesprendžiant pagrindinių migracijos priežasčių, ypač nestabilumo Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.

 

 

 Šaltinis: europeanconservative.com